Agnė Žagrakalytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Agnė Žagrakalytė
Gimė: 1979 m. balandžio 28 d. (40 metų)
Pasvalyje
Veikla: lietuvių poetė.

Agnė Žagrakalytė (g. 1979 m. balandžio 28 d. Pasvalyje) – lietuvių poetė, prozininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Pirmosios eilėraščių publikacijos pasirodė 1996 m., tais pačiais metais apdovanota Liūnės Sutemos premija. 2002 m. spausdinta K. S. Keyso sudarytame jaunųjų poetų rinkinyje „Six Young Lithuanian Poets“.

Už pirmąjį savo poezijos rinkinį „Išteku“ (2003 m.) pelnė „Poetinio Druskininkų rudens“ premiją. E. Drungytė šią poetę priskiria intensyviosios generacijos avangardui (kartu su M. Valiuku, M. Buroku, T. S. Butkumi). Šiai kartai būdingi „daiktavardėjančios, ironiškos, sarkastiškos, kapotos, siaurėjančios, „terminėjančios“ kalbos pliūpsniai. Dažnai stringantis ritmas. Grubūs fonetiniai žodžių tarpusavio santykiai.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Six young Lithuanian poets / Laurynas Katkus, Tomas S. Butkus, Marius Burokas, Jurgita Butkytė, Agnė Žagrakalytė, Giedrė Kazlauskaitė. – Vilnius: Vaga, 2002
  • Išteku: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003
  • Visa tiesa apie Alisą Meler: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008
  • Eigulio duktė: byla F 117: romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2013
  • Klara: romanas. – Vilnius: Tyto Alba, 2014.

Kritikų atsiliepimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Sukurtas fikcijos būdu – pasitelkus išorinį, kitu tapusį atvaizdą – aš yra suskilęs, decentruotas, susvetimėjęs su savimi (atvaizdas – tik „sulysus vandens dvaselė“). Žagrakalytei šitokią energiją pavyksta sukurti poezijos įmantrumu, išdaigia, pokštaujančia vaizduote, (auto)ironija, kuri balansuoja ties lengvo humoro ir sarkazmo riba.

Eilėraščiams būdinga savikritiška refleksija ir („)konkurencinis(“) kitų moterų reflektavimas. Autorės kūrybos moteris tampa vis sunkiau reprezentuojama: be galo įvairi (drąsi, drastiška, aktyvi, įžūloka, lengvabūdiška, linkusi į depresiją, destruktyvi) ir… nenuspėjama.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eilėraščiai:

Proza:

Projektas: