Aglibolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aglibolą vaizduojantis reljefas iš Palmyros (I m. e. a.)

Aglibolas (aram. glbl – „Bolo (Belo) vadeliotojas“) – mėnulio dievas vakarų semitų mitologijoje. Garbintas Palmyroje. Drauge su kitais svarbiausiais Palmyros dievais sudarė dievybių triadas. Į vieną iš jų įėjo Belas, Jarhibolas ir Aglibolas, o į kitą – Baalšamemas, Malakbelas ir Aglibolas. Teigiama, kad Aglibolas galėjo būti laikomas dievo Belo vadeliotoju.[1]

Ankstyviausias įrašas, minintis Aglibolą, datuojamas 17 m. pr. m. e. Čia jis siejamas su saulės dievu Malakbelu. Su pastarąja dievybe Aglibolas siejamas ir kelete kitų įrašų, kurie priskiriami Bene Komare genčiai. Viename iš jų (dvikalbis tekstas, datuojamas 122 m. e. m.) pasakojama, kaip Aglibolas su Malakbelu padeda žmogui vardu Manai, atsilygindami už šio pamaldumą.[2]

Kelete II m. e. a. datuojamų įrašų minima, kad Aglibolas ir Malakbelas buvo garbinami „Šventojo sodo“ (gnt' 'ilym) šventvietėje – vienoje iš keturių svarbiausių šventviečių mieste.[2] Ja rūpinosi Bene Komare. Šventvietėje būta dviejų aukurų, šventojo kipariso ir prausyklos.[3] Viename iš reljefų, aptiktų Belo šventykloje, pavaizduoti du aukurai ir du dievai.[4]

Mene vaizduotas kaip karys, ant jo pečių – pusmėnulis, o ant galvos – mėnulio spindulių karūna.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Мифы народов мира. Аглибол , И. Ш. Шифман – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. 2,0 2,1 Smith II, Andrew M. (2013). Roman Palmyra: Identity, Community, and State Formation. Oxford University Press, p. 66–67. ISBN 978-0-19-986110-1.
  3. Stoneman, Richard (1994) [1992]. Palmyra and Its Empire: Zenobia's Revolt Against Rome. University of Michigan Press, p. 68. ISBN 978-0-472-08315-2.
  4. W. Drijvers, H.J (1976). The Religion of Palmyra. Brill, p. 37. ISBN 9789004047983.