Afrikinis balnasnapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ephippiorhynchus senegalensis
Afrikinis balnasnapis ( Ephippiorhynchus senegalensis )
Afrikinis balnasnapis ( Ephippiorhynchus senegalensis )
Okavango deltoje
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Gandriniai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiidae)
Gentis: Balnasnapiai
(Wikispecies-logo.svg Ephippiorhynchus)
Rūšis: Afrikinis balnasnapis
(Wikispecies-logo.svg Ephippiorhynchus senegalensis)
Binomas
Ephippiorhynchus senegalensis
Shaw, 1800

Afrikinis balnasnapis arba afrikinis gandras[2] (lot. Ephippiorhynchus senegalensis, angl. saddle-billed stork, vok. Sattelstorch) – stambiausias gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukštis. Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis šio paukščio apsaugos būklė nekelia susirūpinimo. Maisto ieško braidydamas. Skrenda ištiesęs kaklą ir kojas. Bebalsis, tik prie lizdo kalena snapu. Išskirtinis požymis – plokštelė virš snapo.

Paukščio atvaizdas yra panaudotas Senovės Egipto hieroglife.

Paplitimas ir biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aptinkamas Užsachario Afrikoje nuo Sudano, Etiopijos iki Pietų Afrikos. Biotopas – šlapynės, kuriose auga pavieniai medžiai.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stambesnis už baltąjį gandrą. Kūno aukštis – 150 cm, atstumas tarp sparnugalių – 250–270 cm. Patinas sveria 5,1 – 7,5 kg, o patelė – 5- 6,9 kg. Galva, kaklas, nugara, ir uodega yra juodos spalvos. Likusi kūno dalis ir plasnojamosios plunksnos yra baltos spalvos. Patino rainelė tamsiai ruda, o patelės – geltonos spalvos. Stambus snapas raudonas, su juoda juosta aplink jį. Virš snapo yra ryškiai geltona plokštelė („balnas“). Plonos ir ilgos kojos yra juodos spalvos, o keliai – rožiniai.

Jaunikliai rudai pilki.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nemigruoja. Kartos trukmė apie 16 metų. Baikštūs. Laikosi poromis arba pavieniui. Turi savo teritoriją. Skrenda ištiesęs kaklą, dėl sunkaus snapo panarinęs galvą žemyn[3].

Maisto ieško braidydami sekliuose vandenyje arba stovėdami vandenyje ir laukdami pasirodančio grobio. Minta žuvimi, varliagyviais, ropliais, smulkiais žinduoliais ir paukščiais, moliuskais ir vėžiagyviais.

Monogamai. Lizdavietė pelkėtoje vietovėje, medyje. Kartais lizdą krauna azijinio erelio, sidabrinio erelio ar paukščio sekretoriaus paliktuose lizduose. Lizdą krauna abu partneriai iš šakų ir žemės, iškloja žole ir nendrėmis. Dėtyje 2 – 4 balti, 146 g svorio kiaušiniai. Peri abu tėvai, kas 1- 6 valandas pasikeisdami. Inkubacija 30 – 35 dienos. Maitina abu tėvai. 70 – 100 dienų jaunikliai palieka lizdą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]