Adomo Mickevičiaus muziejus Vilniuje
Adomo Mickevičiaus muziejus Vilniuje – memorialinis poeto Adomo Mickevičiaus muziejus, priklausantis Vilniaus universitetui. Muziejus veikia Bernardinų g. 11, Vilniuje, pastate, kuris yra XVII–XVIII a. architektūros paminklas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. pradžioje Bernardinų g. 11 pastatas priklausė VU profesoriui Tomui Žickiui. Tai buvo dviejų aukštų namas. Šio namo pirmame aukšte iš kairės pusės 1822 m. gyveno Adomas Mickevičius, kuomet sugrįžo į Vilnių iš Kauno. Šiame name poetas užbaigė kurti poemą „Gražina”, ruošdamas ją publikavimui.[1][2]
1906 m. Vilniaus Mokslo draugija nutarė šiame name įkurti poeto Adomo Mickevičiaus muziejų. Šis sumanymas buvo realizuotas 1911 m., kai draugijos narys ir sekretorius, leidėjas ir „Peterburgo naujienų žurnalo“ redaktorius Janas Obstas nupirko pastatą. Obstas pastatą suremontavo ir jo pirmame aukšte įrengė Adomo Mickevičiaus muziejų. Pastato frontone Obstas iškabino lentelę lenkų kalba „Čia Adomas Mickevičius parašė „Gražiną". Šiuo metu ant pastato iškabintos lentelės lietuvių ir lenkų kalbomis.[2][3]
1930 m. Obstas pastatą perdavė Vilniaus Stepono Batoro universitetui. Muziejus veikė iki II pasaulinio karo. Vilniaus okupacijos metu muziejus buvo išplėštas.
Po II pasaulinio karo pastate buvo įkurtos Vilniaus universiteto auditorijos, klasikinės filologijos katedra, taip pat dalis patalpų buvo skirta apgyvendinti dėstytojams. 1955 m. per 100-ąsias Adomo Mickevičiaus mirties metines jo vardo muziejus buvo atkurtas. Pastato restauracija vyko pagal Vladislovo Belzos paveikslą „Kambarys, kuriame buvo parašyta Gražina”. Šis paveikslas buvo Vladislavo Belzos albume „Album pamiątkowe Adama Mickiewicza“ (Lvovas, 1889 m.).
Muziejus buvo perduotas Vilniaus universiteto bibliotekos žinion ir iki šių dienų priklauso VU. 1979 m. švenčiant Vilniaus universiteto įsteigimo 400-ąsias metines, Adomo Mickevičiaus muziejus buvo dar kartą atnaujintas. Dabartinė muziejaus ekspozicija veikia nuo 1983 metų.[3]
1997–1998 m. remontuojant pastato gotikinius rūsius po buvusiu Adomo Mickevičiaus kambariu muziejaus direktoriaus Rimanto Šalnos pastangomis, finansuojant Lenkijos ambasadoriui Lietuvoje Eufemijui Teichmanui, buvo atidaryta filomatų salė, kurioje vyksta seminarai, konferencijos, knygų pristatymai.[4]
Ekspozicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Trijuose Adomo Mickevičiaus muziejaus kambariuose galima pamatyti stalą ir kėdę, kurie priklausė poetui ir buvo parvežti iš Paryžiaus, 1815 m. Vilniaus universiteto studentų registracijos knygą ir keletą kitų eksponatų, kurių skaičius daugiau kaip 200: filomatų laiškai Adomui Mickevičiui, dokumentai, pirmieji poeto kūrybos leidimai, skulptūros, portretai, medaliai, susiję su poeto asmenybe ir kūryba.
Adomo Mickevičiaus muziejaus darbo laikas antradieniais – penktadieniais 10–17 val., šeštadieniais ir sekmadieniais 10–14 val. Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba. Muziejaus vadovas Rimantas Šalna.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- ↑ 2,0 2,1 Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- ↑ 3,0 3,1 Vaiva Lanskoronskytė. Romantas Šalna: Įdomiausia atkurti psichologinį A.Mickevičiaus portretą, 2015. [1]
- ↑ Vilniaus universiteto bibliotekos informacija apie Adomo Mickevičiaus muziejų. [2] Archyvuota kopija 2020-11-26 iš Wayback Machine projekto.