Adomas Prūsas
| Adomas Prūsas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1878 m. lapkričio 11 d. Grikonėlių sodžius, Svėdasų valsčius, Vilkmergės apskritis, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1939 m. balandžio 6 d. (60 metų) Kaunas
|
| Veikla | Lietuvos finansininkas, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvių tautininkų sąjunga |
 Vikiteka |
Adomas Prūsas |
Adomas Prūsas (1878 m. lapkričio 11 d. Grikonėlių sodžiuje, Svėdasų valsčius, Vilkmergės apskritis, Rusijos imperija – 1939 m. balandžio 6 d. Kaune) – Lietuvos finansininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi slaptoje Grikiapelių kaimo lietuviškoje mokykloje, 1893 m. baigė Svėdasų pradžios mokyklą ir trumpai dirbo Aluotų valsčiaus raštininku. 1894 m. gegužės mėn. nukeliavo į Rusijos imperijos sostinę Petrapilį, iš pradžių dirbo mėsos krautuvėje prekių išnešiotoju, po pusmečio gavo darbo Sankt Peterburgo žurnalo „Rodina“ („Tėvynė“) ekspedicijoje, 1895 m. įsidarbino dienraščio „Birževyje Viedomosti“ („Biržos žinios“) administracijoje. Pablogėjus sveikatai, 1897 m. išvyko į kaimą, 1897–1902 m. A. Gončarovo dvaro „Novovies“ (Gardino sritis, Baltarusija) prievaizdas, 1904 m. – įgaliotinis.
1904 m. grįžęs į Petrapilį stojo dirbti į valsčių skolinamųjų-taupomųjų ir pramonės bendrovių komiteto Petrapilio skyrių, rūpinosi kooperatyvų steigimu. Susipažino su kooperacijos būkle visoje Rusijoje, nes komitetas pirmasis pradėjo skleisti ir įgyvendinti kooperacijos idėjas Rusijoje. 1905 m. Petrapilio 6-ojoje gimnazijoje išlaikė 6 klasių brandos atestato egzaminus, o 1906 m. baigė Babenkos buhalterijos kursus. 1908–1918 m. Rusijos Finansų ministerijos Kredito kanceliarijos sąskaitininkas, vėliau buhalteris revizorius; įgijo geros finansinės praktikos. Bendradarbiavo leidžiant įvairias knygeles apie mažąjį kreditą ir kooperaciją, kurias spausdino komitetas, dalyvavo renkant statistinius duomenis apie ilgalaikį kreditą Rusijoje, apie hipotekos kreditą, kuriuos spausdino metiniuose leidiniuose. Išleido 7 metinius leidinius „Rusų lombardų balansų santrauka“ ir 5 leidinius „Savitarpinio kredito bendrovių balanso santrauka“. Visus juos spausdino Rusijos finansų ministerija.
Nuo 1903 m. įsitraukė į lietuvių tautinę veiklą, skatino kredito kooperatyvų steigimą Lietuvoje, vėliau pats parengė kelių draugijų ir bendrovių įstatus ir išrūpino valdžios leidimus joms steigti. Jis organizavo Lietuvos Žemės banko steigimą, bet šio darbo nepavyko sėkmingai baigti.
Gyvendamas Sankt Peterburge dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, buvo Sankt Peterburgo mažturčių lietuvių savitarpio pagalbos draugijos pirmininkas. 1918 m. jis dalyvavo kuriant Tautos pažangos partiją, jos centro kuopos komiteto narys, vėliau dalyvavo šios partijos veikloje. Bendradarbiavo leidiniuose „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Lietuvos žinios“, „Vairas“, parašė keliolika straipsnių apie kreditą ir kooperaciją. Surinko statistikos žinių apie visus bankus, gyvavusius Lietuvoje iki karo pradžios.
Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, 1918 m. Sankt Peterburge kartu su kitais lietuviais finansininkais organizavo Lietuvos ūkio rūmus, kurių misija buvo skatinti lietuvius grįžti į Lietuvą su savo turtu ir kurti savo gimtojo krašto ūkį.
1918 m. grįžęs į Lietuvą, Vilniuje A. Prūsas iš pradžių su J. Strazdu atidarė lietuvišką parduotuvę ir prekiavo mėsos produktais. Valstybės tarybos iniciatyva netrukus jam teko palikti šį verslą ir steigti emisijos banką pavadavusią finansinę įstaigą. Kartu su finansininkais Martynu Yču ir Saliamonu Banaičiu įsteigė pirmąją Nepriklausomoje Lietuvoje banko įstaigą – pusiau valstybinį Prekybos ir pramonės banką, buvo jo direktorius-tvarkytojas iš pradžių Vilniuje, paskui Kaune.[1] 1922 m. kartu su kitais akcininkais įkūrė akcinę bendrovę „Lietuvos Lloydas“ bei akcinę prekybos ir pramonės bendrovę „Nemunas“.
Nuo 1922 m. vienas iš Lietuvos banko kūrėjų, pirmosios Lietuvos banko valdybos, steigiamajame susirinkime išrinktos 1922 m. rugsėjo 27 d. ir pradėjusios savo veiklą spalio 2 d., Lietuvoje įvedus litą, narys, valdybos pirmininko pavaduotojas; 1922–1926 m. Lietuvos banko valdytojo pavaduotojas. Jo parašo faksimilė išliko ant pirmųjų Lietuvos litų – 1922 ir 1924 m. laidos litų banknotų. Didelį pasitikėjimą įgijusiam bankininkui buvo siūlomos Valstybės kontrolieriaus ir Finansų ministro pareigos, bet A. Prūsas jų atsisakė, likdamas jam geriau pažįstamame darbe.
Keičiantis Lietuvos Vyriausybėms ir bankrutavus jo steigtam Pramonės ir prekybos bankui, A. Prūsui teko palikti aukštas pareigas Lietuvos banko vadovybėje. 1926–1939 m. Lietuvos banko Marijampolės skyriaus direktorius. Jis aktyviai dalyvavo Marijampolės bendruomenės veikloje: buvo Marijampolės miesto savivaldybės tarybos narys, Lietuvos tautininkų sąjungos Marijampolės apylinkės pirmininkas.[2]
Gyvendamas Lietuvoje, jis rašė straipsnius leidiniuose „Lietuvos aidas“, „Savivaldybė“, „Tautos ūkis“ ir kituose.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bankai ir kreditas Lietuvoje ligi 1915 metų, monografija, 1926 m.
- Gyvenimo keliai: 1878–1938, autobiografija, 1938 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 376–377.
- ↑ Adomas Prūsas. Anykštėnai.lt