Adelė Šiaučiūnaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Adelė Šiaučiūnaitė
Gimė 1914 m. kovo 13 d.
Rygoje
Mirė 1938 m. vasario 27 d. (23 metai)
Kaune
Veikla revoliucionierė
Organizacijos LKJS CK
Partija 1935 m. LKP

Adelė Šiaučiūnaitė (1914 m. kovo 13 d. Rygoje1938 m. vasario 27 d. Kaune) – komjaunimo veikėja, Lietuvos tarpukario darbininkų revoliucinio judėjimo aktyvistė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Šiaučiūnaitė gimė 1914 m. Rygoje, neturtingo batsiuvio šeimoje. Vėliau ji su tėvais persikėlė gyventi į Kauną. Mokėsi gimnazijoje, tačiau po keturių klasių dėl vargingo gyvenimo nutraukė mokslą, pradėjo dirbti. Pradžioje duoną užsidirbdavo megzdama, vėliau ėmėsi siuvėjos amato, įsidarbino siuvykloje, kur patyrė sunkią darbininkės dalią.

Užmezgusi pažintis su nelegaliai Lietuvoje veikusiais komunistais, pasuko į pogrindinę veiklą. 1934 m. įstojo į komjaunimą, o sekančiais metais buvo priimta į komunistų partiją. Jai teko ir toliau dirbti komjaunimo darbą. Nuo 1935 m. pabaigos iki 1936 m. vasaros mokėsi partinėje mokykloje Maskvoje. Grįžusi į Lietuvą, toliau vykdė jai pavestas komunistų užduotis. Tais metais ji buvo paskirta dirbti į LKJS Centro Komitetą ir toliau jau dirbo kaip revoliucionierė-profesionalė.[1] Jai teko dirbti platų organizacinį darbą: kurti komjaunimo kuopeles fabrikuose, organizacijose, organizuoti darbininkų streikus ir pan. Buvo pogrindinės komunistinės spaudos bendradarbė, leidėja ir platintoja (be kitų, redagavo leidinį „Darbininkų ir valstiečių jaunimas“).

A. Šiaučiūnaitės veikla buvo žinoma ir sekama Lietuvos specialiųjų tarnybų – ji buvo kelis kartus areštuota, tačiau trūkstant tiesioginių kaltės įrodymų, buvo paleidžiama. 1938 m. vasario 27 d. Kaune, viename Žaliakalnio kiemų, ji buvo rasta žiauriai nužudyta. Ta proga LKP ir LKJS, neatsižvelgę į 24 metų merginos žūties kriminalines aplinkybes, bendrai išleido specialų atsišaukimą „Protestuokime prieš žvėriškus fašistų žvalgybos darbus“.[1]

Palaidota Kaune, Aukštųjų Šančių kapinėse.[2]

Įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kazys Račkauskas. Tegyvuoja gyvenimas (Adelė Šiaučiūnaitė). – Vilnius, 1965. – 88 p.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]