Adatinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Skandinaviška adatinė ir peilis
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas adatinė

Adatinėarcheologinis radinys, dėžutė adatoms laikyti, archeologinių tyrimų metu randama įkapėse.

Paprotį adatinę dėti į kapą XI a.XII a.Skandinavijos perėmė Rytų Baltijos kraštai – pirmiausia lyviai, vėliau – latviai ir lietuviai. Adatinės kartais su adatomis buvo dedamos į moterų kapus ir skiriamos pomirtiniam siuvimui. Lietuvoje žinoma apie 40 adatinių iš daugiau, kaip 20 radimo vietų. Rasta XV a.XVI a. geležinių, žalvarinių (Šlapgirės kapinynas), kaulinių (Jakštaičių-Meškių kapinynas, Bubių piliakalnis), odinių adatinių.

Žalvarinės adatinės dažniausiai gamintos iš dviejų išgaubtų trapecijos formos kraštuose sukniedytų plokštelių. Aukštis 5,4-8,2 cm, plotis apačioje 1,5-3,1 cm, viršuje – 3,6-5,8 cm. Viena adatinių pusė kartais ornamentuota. Viduje prikimšta vilnonio audinio ir odos adatoms įsmeigti. Rečiau vėlyvuosiuose kapinynuose aptinkama kaulinių adatinių. Jos kiauravidurės, į apačią smailėjančios, skersmuo viršuje 1,6-2,4 cm, apačioje apie 1,3-1,8 cm, ilgis 7–9 cm, puoštos skersiniais ranteliais. Kaulinės adatinės dažniau aptinkamos Žemaitijoje, žalvarinės trapecinės – Rytų Aukštaitijoje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Saulė UrbanavičienėAdatinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 80 psl.