Adaptuotoji vietovardžio forma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Adaptuotoji vietovardžio forma yra būdas užrašyti kitos šalies vietovardžius rašte lietuvių kalboje[reikalingas šaltinis]. Iš esmės tai yra vietovardžio sulietuvinimas, gaunamas fonetiškai transkribuojant (perrašant) užsienio šalies vietovardį, pvz., JAV miestas Los Angeles transkribuojamas rašte lietuvių kalboje kaip Los Andželas. Šiuo pavyzdžiu Los tariasi kaip Los, o Angeles kaip Andželo. Nekirčiuota galūnė -o pritaikoma prie lietuvių gramatikos pakeitus ją į -as, taip iš Los Angeles gaunamas Los Andželas[reikalingas šaltinis]. Fonetinė transkribcija nepridedant lietuviškos galūnės yra vadinama nesugramatinta vietovardžio forma, pvz., Los Andželo[reikalingas šaltinis]. Originalaus vietovardžio perrašymas nenaudojant fonetinės transliteracijos, bet pridedant lietuviškas galūnes yra vadinamas sugramatinta asmenvardžio forma, pvz., Los Angelo’as[reikalingas šaltinis].

Tarpukario Lietuvoje ir pirmaisiais tarybiniais metais, iki 5-ojo dešimtmečio pabaigos, adaptuoti vietovardžiai ne Lietuvos teritorijoje esantiems vietovardžiams nebuvo naudojami, pavyzdžiui, Prancūzijos miestas Fougères, dabartine rašysena Fužeras, iš kur kilęs taurės-fužero pavadinimas buvo taip ir užrašomas kaip Fougères su lietuviškame rašte nenaudojamu diakritiniu ženklu[1]. Vėlesniais tarybiniais metais visi užsienio vietovardžiai buvo adaptuojami, tam kiekvieno mokslinio leidinio gale buvo pateikiamos „Transkribuotų vardų originalo formos“, pavyzdžiui, Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuviškoji enciklopedija. T. 8: F.B.A.-Ginhac. Kaunas: Spaudos fondas, 1940. P.522
  2. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 12: Vaislapėlis-Žvorūnė. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1984. P.581-635