Abstrakcionizmas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Abstrakcionizmas yra XX amžiaus pradžioje atsiradusi moderniosios meno epochos srovė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Abstrakcionizmas atsirado apie 1910 m. beveik kartu Miunchene, Amsterdame ir Maskvoje. Ketvirtajame dešimtmetyje ši kryptis paplito Paryžiuje ir Niujorke, kur, gelbėdamiesi nuo fašizmo, emigravo daug Europos dailininkų.
Vienas iš Abstrakcionizmo pradininkų yra JAV išeivis iš Rusijos Vasilijus Kandinskis (1866 m.–1944 m.). Jis nepritampa nei prie impresionistų, nei prie P. Sezano, nei prie fovistų, nei prie ekspresionistų. 1910 m. pasirodė jo traktatas „Apie dvasingumą mene“. Tai pirmasis bandymas pagrįsti bedaiktį meną, kurio link abstraktėjančiais peizažais linksta dailininkas. Tais pačiais metais V. Kandinskas išdrįso eksponuoti savo pirmuosius spalvų muzikos bandymus, kurie davė pradžią tam, kas buvo pavadinta abstrakcionizmu. Jame pabrėžiamas psichologinis grynos spalvos poveikis (pvz., ryški raudona spalva gali mus veikti kaip trimito garsas).
Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žodis „abstrakcionizmas“ buvo daug kritikuojamas. Siūlyta vadinti menu be objektų (non – objective), menu be figūrų (non – figurative). Abstrakcionizmo koncepciją toliau plėtojo olandas Pitas Mondrianas (Piet Mondrian), lenkas Kazimiras Malevičius, amerikietis Džeksonas Polokas (Jackson Pollock).