Abromiškio atodanga
| Abromiškio atodanga | |||
|---|---|---|---|
  Abromiškio atodanga |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Anykščių rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Anykščių seniūnija | ||
| Plotas | 0,3574 ha | ||
| Registro Nr. | 0310100020033 (identifikavimo kodas) | ||
Abromiškio atodanga, dar vadinama Abromiškio-Šilelio atodanga[1] – atodanga su geologinės praeities pėdsakais, atsiverianti Šventosios upės dešiniajame krante Anykščių regioniniame parke, Anykščių rajono savivaldybėje, Abromiškio ir Šilelių kaimų paribyje, 1 km į vakarus nuo kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis , maždaug pusiaukelėje tarp Anykščių ir Kavarsko. Pasiekiama lauko keliukais. Upės tarpsnyje nuo Abromiškio iki Kavarsko taip pat susiformavusios Vetygalos ir Daumantų atodangos.
Abromiškio atodanga - taip sukietėjusio smėlio skardis. Šiaurinėje jo dalyje pastebimi ryškūs, įstriži smėlio sluoksniai, tartum perkertantys, nupjaunantys vienas kitą. Toks ryškus sluoksniavimosi krypčių kitimas liudija apie staigų upės tėkmės kitimą.[2]
Atodanga paskelbta valstybės saugomu geologiniu gamtos paveldo objektu Aplinkos ministro 2007 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-352, siekiant išsaugoti atodangą, sudarytą iš vėlyvojo devono Šventosios svitos apatinės dalies ir kvartero periodo uolienų.[3]
Geologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Abromiškio atodanga slūgso Vakarų Aukštaičių plynaukštės pietinėje dalyje. Jai priskiriamas Šventosios slėnio dešinysis skardingas šlaitas, užimantis apie 330 m ilgio ruožą, kurio aukštis siekia iki 15,1 m. Atodangą sudaro vėlyvojo devono Šventosios svitos apatinės dalies ir kvartero nuosėdinės uolienos. Jos įvairios kilmės – upinės, jūrinės, glacialinės. Atsidengiančių uolienų ruože išskiriami trijų, paeiliui iš šiaurės į pietus išsidėsčiusių vietų vertikalūs geologiniai pjūviai.[3]
- Pirmasis pjūvis:
- 0,00 – 9,60 m – kvartero dariniai,
- 9,60 – 13,10 m – šviesiai pilkas, smulkiagrūdis, minkštas, horizontaliai sluoksniuotas smiltainis su ichtiofaunos liekanomis,
- 13,10 – 14,10 m – margaspalvis, riebus, plastingas molis.
- Antrasis pjūvis:
- 0,00 – 13,50 m – kvartero dariniai,
- 13,50 – 15,00 m – pilkas su melsvu atspalviu, smulkiagrūdis, įstrižai sluoksniuotas smėlis,
- 15,00 – 15,30 m – melsvas molis,
- 15,30 – 17,00 m – pilkas, vidutingrūdis smėlis
- Trečiasis pjūvis:
- 0,00 – 6,60 m – kvartero dariniai,
- 6,60 – 11,90 m – šviesiai pilkas, vidutingrūdis smėlis, vietomis su limonito priemaiša,
- 11,90 – 11,95 m – tamsiai pilkas, stambiagrūdis, smėlis su žėručio priemaiša,
- 11,95 – 13,40 m – melsvas, smėlingas aleuritinis molis, žemiau pereinantis į raudoną molį,
- 13,40 – 13,80 m – melsvas aleuritinis smėlis.
1998 m. duomenimis, deliuvinės kvartero uolienos ties Abromiškio ir Šilelių kaimais buvo beveik ištisai padengusios upės slėnio šlaitus. Palyginti nedidelės (fragmentiškos) devoninių uolienų išeigos, „įstrigusios“ tarp krūmų bei miško medžių tankmės, buvo sunkiau pastebimos.[1]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Abromiškio atodanga pamatyklietuvoje.lt
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||