Abraham van Beyeren

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Abrahamas van Bejerenas (ol. Abraham van Beyeren, Abraham van Beijeren, 1620 ar 1621 m., Haga – 1690 m.) – XVII a. Nyderlandų tapytojas, geriausiai žinomas dėl natiurmortų, kuriuose vaizduodavo žuvis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Abrahamas van Bejerenas gimė apie 1620–1621 m. Hagoje. Jis daugiausiai tapė jūrinius peizažus ir natiurmortus su gėlių, pusryčių, žuvų vaizdais. 1640 m. Hagoje jis įgijo meistro statusą. Per vedybas jis susigiminiavo su žuvų tapytoju Pieter de Putter (apie 1595–1659). 1657 m. Van Bejerenas gyveno Delfte iki 1661 m. Po to 1663–1669 m. laikotarpyje vėl kūrė Hagoje. Po to dokumentuotas Amsterdame, Alkmare, Gaudoje. Mirė 1690 m. Overschie kaime prie Roterdamo (dabar Roterdamo priemiestis).

Pirmieji Van Bejereno jūriniai peizažai datuojami nuo 1640-ųjų pradžios. Šiuos jo kūrinius įtakojo Janas van Gojenas, kuris nuo 1631 m. gyveno Hagoje. Abrahamas van Bejerenas laikomas nepralenktu žuvų vaizduotoju XVII a. olandų tapyboje. Jo natiurmortai dažniausiai vaizduoja žuvis ant stalo su langu, pro kurį matoma jūra. Dažnai paveiksluose vaizduojama žvejybos įranga. 1650–1670 m. Van Bejerenas yra nutapęs didesnio formato puotos stalų natiurmortų su vaisiais, indais, moliuskų kiautais. Dažnai šiuose paveiksluose įtrauktas laikrodžio atvaizdas, kaip priminimas apie gyvenimo džiaugsmų trumpalaikiškumą (vanitas tema).

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 25
  • wga.hu