Abd ar Rachmanas ibn Abd Alahas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Abd ar Rahman ibn Abd Allah (taip pat dar žinomas kaip Abdul Rahman Al Ghafiqi, Abd ar Rachmanas ibn Abd Alahas ar Abd er Rahman) – Omejadų kalifato Al-Andalusijos provincijos valdytojas, vadovavęs musulmonų kariuomenei Puatjė mūšyje.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Jemeno. Jaunystėje persikėlė į Šiaurės Afriką, kur netrukus susipažino su Al-Andalusijos provincijos valdytojais Musa Ibn Nusair ir jo sūnumi Abdul Aziz. Po 721 m. Įvykusio Tulūzos mūšio, kuriame žuvo provincijos vadovas Al-Samh ibn Malik, Abd ar Rahman ibn Abd Allah pradėjo vadovauti rytinei Al-Andalusijos daliai. 730 m. Omejadų kalifas Hisham ibn Abd al-Malik paskyrė jį Al-Andalusijos emyru. 732 m. Abd ar Rahman vadovaujama kariuomenė, perėjusi Pirėnų kalnus, įsiveržė į Galiją ir sumušė Akvitanijos kunigaikščio Odo Didžiojo armiją. 732 m. spalio 10 d. Puatjė mūšyje Abd ar Rahman ibn Abd Allah kariuomenę sumušė Frankų valstybės majordomo Karolio Martelio kariuomenė. Abd ar Rahman Puatjė mūšyje žuvo. Pralaimėję mūšį, Al-Andalusijos musulmonai dar keletą metų bandė skverbtis į pietų Galiją, tačiau Karolio Martelio kariuomenės buvo vėl sumušti.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Abd ar Rahman ibn Abd Allah. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 26 psl.