Abalgamašas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marhašis buvo į rytus nuo Akado imperijos

Abalgamašas (𒀀𒁀𒀠𒂵𒈦 a-ba-al-ga-masz) – Marhašio (akadų k. Paraḫšum) karalius, valdęs apie 2370 m. pr. m. e. (Marhašis buvo kažkur Irano kalnyne). Panašu, kad būtent šis valdovas vadovavo jungtinėms Elamo, Marhašio, Kupino, Zaharos ir Meluhos pajėgoms, susibūrusioms į koaliciją prieš Akado imperiją; šios pajėgos įsiveržė į Chuzestaną, kurį buvo užėmęs Sargonas.[1] Dėl to kilo tiesioginė konfrontacija su Rimušu, Sargono sūnumi ir įpėdiniu, kuris savo ruožtu įsiveržė į Elamą; Akado susirėmimas su koalicijos pajėgomis įvyko kažkur tarp Avano ir Sūzų, jis baigėsi Rimušo pergale.[1]

Abalgamašas minimas Rimušo, tuometinio Akado imperijos valdovo, įrašuose; Rimušas vadovavo karinėms kampanijoms prieš Elamą ir Marhašį (šalies pavadinimas šumerų k.), pasibaigusioms Akado imperijos pergale.[2][3] Kaip pasakojama įraše, konflikte dalyvavo ir pajėgos iš Meluhos (siejama su Indo slėnio civilizacija):[2]

„Rimušas, pasaulio karalius, pasiekė pergalę kovoje su Abalgamašu, Parahšumo karaliumi. Ir Zahara,[4] ir Elamas, ir Gupinas, ir Meluha Parahšume susitelkė mūšiui, tačiau jis (Rimušas) pasiekė pergalę ir nukovė 16 212 vyrų bei paėmė 4216 belaisvių. Dar jis paėmė nelaisvėn Ehmahsinį, Elamo karalių, ir visus Elamo kilminguosius. Dar jis paėmė nelaisvėn Sidaga'u, Parahšumo karvedį, ir Sargapį, Zaharos karvedį, (tai įvyko) tarp Avano ir Sūzų miestų, ties „Vidurine upe“. Dar jis ant jų miesto vietoje supylė pilkapį. Ir dar, jis išrovė Parahšumo pamatus iš Elamo šalies, ir taip Rimušas, pasaulio karalius, valdo Elamą, (kaip) buvo parodęs dievas Enlilis...“

Rimušo įrašas (RIME 2.01.02.08).[2][5][6]


Kaip minima akadų įraše, karinės kampanijos rezultatas – 16 212 žuvusiųjų ir 4216 belaisvių Akado priešininkų pusėje.[1][7] Be to, Rimušas iš Elamo parsigabeno nemenką karo grobį, kurį sudarė 300 minų aukso (apie 180 kg), 3600 minų sidabro, 300 vergų, diorito ir chlorito vazos.[8][1] Matyt, po šių įvykių Marhašis neteko įtakos Elame.[1]

Abalgamašo karvedys Sidga'u dalyvavo konflikte su Rimušo tėvu Sargonu, kai šis surengė karinį žygį prieš Elamą ir Marhašį.[9][1]

Esama nuomonės, kad Abalgamašo ir Sidga'u vardai yra huritiškos kilmės.[9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Álvarez-Mon, Javier; Basello, Gian Pietro; Wicks, Yasmina (2018). The Elamite World (anglų). Routledge. pp. 248–249. ISBN 978-1-317-32983-1.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Hamblin, William J. (2006). Warfare in the Ancient Near East to 1600 BC: Holy Warriors at the Dawn of History (anglų). Routledge. pp. 93–94. ISBN 978-1-134-52062-6.
  3. Bryce, Trevor (2009). The Routledge Handbook of the Peoples and Places of Ancient Western Asia: The Near East from the Early Bronze Age to the fall of the Persian Empire (anglų). Routledge. p. 449. ISBN 978-1-134-15907-9.
  4. Bryce, Trevor (2009). The Routledge Handbook of the Peoples and Places of Ancient Western Asia: From the Early Bronze Age to the Fall of the Persian Empire (anglų). Taylor & Francis. p. 784. ISBN 978-0-415-39485-7.
  5. „CDLI-Archival View“. cdli.ucla.edu.
  6. Frayne, Douglas. Sargonic and Gutian Periods (anglų). pp. 57–58.
  7. Hamblin, William J. (2006). Warfare in the Ancient Near East to 1600 BC: Holy Warriors at the Dawn of History (anglų). Routledge. pp. 93–94. ISBN 978-1-134-52062-6.
  8. Potts, D. T. (2016). The Archaeology of Elam: Formation and Transformation of an Ancient Iranian State (anglų). Cambridge University Press. p. 95. ISBN 978-1-107-09469-7.
  9. 9,0 9,1 Potts, D. T. (2016). The Archaeology of Elam: Formation and Transformation of an Ancient Iranian State (anglų). Cambridge University Press. p. 96. ISBN 978-1-107-09469-7.
  10. „CDLI-Found Texts“. cdli.ucla.edu.
  11. Frayne, Douglas. Sargonic and Gutian Periods (anglų). pp. 55–56.
  12. „CDLI-Archival View“. cdli.ucla.edu.
  13. Frayne, Douglas. Sargonic and Gutian Periods (anglų). pp. 57–58.