ATR-Maskvos karai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

ATR-Maskvos karai – serija karinių konfliktų tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Livonijos karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1558 m. Maskvos pradėtas Livonijos karas buvo nukreiptas ir prieš LDK. Jis paskatino LDK sudaryti Liublino uniją, po ko į karą įsijungė ir Lenkija. Karą 1582 m. užbaigė Jam Zapolės taikos sutartis.

Sumaištis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1605 m. prasidėję kariniai veiksmai 1609 m. oficialiai tapo įvardinti karu ir antrasis ATR-Maskvos karas truko iki 1618 m., kada sudarytos Deulino paliaubos.

Smolensko karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1632 m. susitiprėjusi Maskva atnaujino karinius veiksmus ir pradėjo trumpąjį ATR-Maskvos karą, kuris 1634 m. ubžaigtas Polianovkos taika.

Tvanas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukrainos kazokų sukilimai buvo gera proga Maskvai išplėsti savo įtaką, todėl 1654 m. pradėti kariniai veiksmai trečiajame ATR-Maskvos kare, kurį 1656 m. porai metų laikinai sustabdė Vilniaus paliaubos, tačiau vėliau atsinaujinę kariniai veiksmai baigėsi tik 1667 m. sudarius Andrusovo paliaubų sutartį, kuri vėliau, 1686 m., virto Amžinosios taikos sutartimi.

Konfrontacija XVIII amžiuje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maskva visą XVIII a. aktyviai kišosi į ATR vidaus reikalus – nuo Nebyliojo Seimo, karalių rinkimo iki konfederacijų rėmimo (Targovicos, Radomo ir kitų). Atvira karinė jėga malšino oponentus ir rėmė vietinius kolaborantus. Paskutinė oficiali kova - Tado Kosciuškos sukilimas.

Kariniai veiksmai XIX a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ATR idėjos gyvavo ir XIX a., kai ATR pajėgos dalyvavo Napoleono Bonaparto žygyje į Maskvą, 1831 m. sukilime ir 1863 m. sukilime.