A. Vaganovos rusiško baleto akademija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
 KWrite icon.svg  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
A. Vaganovos rusiško baleto akademija
[1] Inez Milholland at the March 3, 1913, Suffrage Parade
Įkūrimo metai1738 m.
Meno vadovėŽana Ajupova
RektoriusNikolajus Ciskaridzė
VietaSankt Peterburgas
Svetainėhttps://vaganovaacademy.ru/

Vaganovos rusiško baleto akademija yra viena seniausių baleto mokyklų pasaulyje. 1738 metais ją įkūrė Rusijos imperijos imperatorė Anna Joannovna (rus. Анна Иоанновна) vienos iš ministerijų departamento buvusiame pastate ir jau nuo tų laikų akademija išlaiko vienos geriausių pasaulyje vardą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmuoju jos pedagogu tapo prancūzų baletmeisteris Žanas Batistas Lande. Iš pradžių jis turėjo 12 mokinių – dvarų tarnautojų vaikų. Tų laikų baleto negalėtume palyginti su dabartiniu, nes visas savo pastangas Lande nukreipė į pramoginių šokių meistriškumą, kurie tuo metu sudarė mokymo pagrindą: taip ir atsirado išskirtinis rusiško baleto braižas.

Dauguma įvykių, turėjusių didžiausią įtaką rusiškam baletui, įvyko būtent šioje mokykloje. Peterburgo akademijoje dirbo pirmasis rusų baletmeisteris Ivanas Valberchas (Lesogorovas), kuris paruošė trupę garsaus prancūzo Didlo vizitui. Pats Šarlis Lui Didlo, klasikinio šokio šiuolaikinės metodikos pradininkas, vėliau dėstė mokykloje apie 20 metų – per šį laiką jis pasiekė tai, kad rusiškas baletas tapo europietiško baleto dalimi, kuriame jau formavosi nauja klasikinio teatrališko šokio ant puantų sistema. Neilgai trukus, 18-19 a. sandūroje rusiškas baletas lenkė daugelį užsienietiškų, o klasikinis šokis, įskiepytas akademijai būtent Didlo, tapo akademijos ugdymo programos pagrindu. Taip pat imperatoriškų teatrų direkcijos kvietimu į Sankt Peterburgą atvyko kitas pasaulyje žinomas prancūzas Žiulis Pero (svarbiausias romantizmo epochos baletmeisteris). Vėliau dėstyti šioje įstaigoje pradėjo ir iki šiol baleto mylėtojams puikai žinomas, daugelio klasikinių baletų choreografiją pastatęs Marius Petipa (su juo susijęs laikotarpis  gavo „Petipa epochos“ pavadinimą). Su juo kartu atvyko italas Enriko Čeketi, kurio pastangomis išpopuliarėjo vyriškas šokis.

Kiekvienas baletmeisteris įnešė savo nacionalinės mokyklos, prancūzų, italų, švedų, bruožų į rusišką baletą. Tačiau tuo metu akademiją išgarsino ne tik žinomi pedagogai, bet ir mokiniai. Pavyzdžiui, Anna Pavlova, kuri žiūrovus žavėjo net Paryžiuje, su rusišku baletu supažindino visą pasaulį, taip pat gilų pėdsaką rusiško baleto istorijoje palikusi Marina Semionova. Akademijos sėkmę užtvirtinio Galinos Ulanovos, Natalijos Dudinskajos, Vladimiro Ponomariovo, Matildos Ksešinskajos meninė veikla.

Akademijos struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akademijos sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Atlikimo meno fakultetas (sudaro 3 katedros):
    • Klasikinio ir duetinio-klasikinio šokio katedra,
    • Charakterinio, istorinio, šiuolaikinio šokio ir aktorystės meno katedra,
    • Bendrojo lavinimo disciplinų katedra,
  • Pedagoginis fakultetas.

Administracijos sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rektorius,
  • Pirmasis prorektorius, meno vadovas,
  • Ugdymo-metodinės veiklos prorektorius,
  • Mokslinės veiklos prorektorius,
  • Ugdymo, auklėjamosios ir socialinės veiklos prorektorius,
  • Administracinės-ūkinės veiklos prorektorius.

Priėmimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ugdymas įstaigoje prasideda nuo 5 klasės, pabaigus 4 pradines klases. Priėmimas į akademiją vykdomas trimis etapais.

I etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atskirai tikrinami stojančiųjų berniukų ir mergaičių duomenys: plastika, lankstumas, šuolis, muzikalumas, laikysena, artistiškumas ir pan. Jam praėjus yra skelbiami kandidatų, praėjusių į II etapą sąrašai.

II etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stojantieji turi praeiti medicinos komisiją, kuri atrenka vaikus į III etapą.

III etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar kartą patikrinami kandidatų fiziniai ir meniniai duomenys ir skelbiamas galutinis įstojusių mokinių sąrašas.

Ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akademijos mokinių ugdymas susideda iš bendrojo lavinimo ir profesinės dalių.

Profesinė dalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrosios profesinės disciplinos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aktorystės menas,
  • Treniruotės klasikiniam šokiui,
  • Grimas,
  • Baleto artisto darbo apsauga,
  • Sveikatos gerovė,

Profesinės disciplinos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Klasikinis šokis,
  • Duetinis – klasikinis šokis,
  • Charakterinis šokis,
  • Istorinis šokis,
  • Šiuolaikinis šokis.

Bakalauro laipsnio programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magistro laipsnio programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Menai ir humanitariniai mokslai,
  • Menų teorija ir istorija,
  • Choreografijos menas,
  • Choreografijos meno prodiusavimas,
  • Choreografijos meno teorija ir istorija,
  • Šiuolaikinio šokio dailės praktikos,
  • Choregrafijos pedagogika, muzikologija.

Aspirantūros programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Švietimas ir pedagogikos mokslai (profilis „Mokymo ir auklėjimo teorija ir metodika“),
  • Menotyra (profilis „Meno teorija ir istorija“).

Tarptautinis ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Vaganovos rusiško baleto akademija vykdo tarptautinės stažuotės programą užsienio studentams (Vaganova International Trainee Program – VITP). Taip akademija organizuoja kvalifikacijos kėlimo kursus užsienio pedagogams, vasaros master–class mokymus užsienyje, kuriuos veda akademijos pedagogai (Vaganova Academy Official International Summer Intensive).

Žinomi alumnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alumnas Trumpa biografija
Anna Pavlova Marijos teatro primabalerina 1906-1913 m. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje balerina persikelė į Didžiąją Britaniją bei su savo trupe gastroliavo visame pasaulyje, pasirodė daugiau nei 40 pasaulio šalių, kai kurioms iš jų pirmą kartą pristatydama baleto meną. Visiems laikams į baleto istoriją įėjo ikoniška laikoma Pavlovos atliekamas miniatiūra – monologasMirštanti gulbė“. Būtent jos „Mirštanti gulbė“ tapo rusiško baleto mokyklos etalonu, kurį iki šiol imasi atlikti aukščiausio lygio balerinos.[2]
Matilda Kšesinskaja Lenkų kilmės Rusijos baleto artistė ir pedagogė, Marijos teatro primabalerina. Garsėjo savo santykiais su Rusijos imperatoriškosios giminės nariais, 1921 metais ištekėjusi už kunigaikščio Andrėjaus Vladimiročiaus gavo gunikaikštienės titulą.[3]
Vaclavas Nižinskis Lenkų kilmės rusų šokėjas ir choreografas, šokio novatorius, vienas iš pagrindinių Diagilevo Rusiško baleto artistų, Marijos teatro primarijus, tokių balerinų, kaip Matilda Kšesinskaja ir Anna Pavlova, partneris. Tačiau iš Marijos teatro buvo išmestas su dideliu skandalu paliepus imperatoriaus šeimai už tai, kad pasirodė balete „Žizel“ su kostiumu, kuris buvo palaikytas nepadoriu.[4]
Marina Semionova Sovietų Rusijos baleto artistė bei pedagogė, reikšmingų rusijos premijų laureatė. Išugdė daugybę žinomų baleto artistų, tarp jų ir Mają Pliseckają bei Nikolajų Ciskaridze.[5]
Galina Ulanova Sovietų Rusijos balerina ir pedagogė, S. M. Kirovo Leningrado operos ir baleto teatro bei Maskvos Didžiojo teatro primabalerina. Labiausiai tituluota balerina per visą sovietinio baleto istoriją. Ulanovą mėgo daugelis įtakingų meno pasaulio atstovų, o žinomas kompozitorius Sergejus Prokofjevas apie baleriną atsiliepė taip: „Ulanovos įvaizdis – švelnus, trapus ir išmintingas – padovanotas man ankstyvoje jaunystėje bei saugomas širdyje ir atmintyje amžinai.“[6]
Rudolfas Nurejevas Sovietų Rusijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos baleto artistas ir baletmeisteris, S. M. Kirovo Leningrado operos ir baleto teatro solistas. 1961 metais po gastrolių Paryžiuje paprašė politinio prielgobsčio, taip tapo vienu iš žinomiausių SSRS „bėglių“. Labai sėkmingas buvo jo 17 metų trukęs duetas su Margo Fontein. Vėliau Nurejevas vadovavo Paryžiaus baleto trupei.[7]
Svetlana Zacharova Rusijos baleto artistė, Sankt Peterburgo Marijos teatro solistė, Maskvos Didžiojo bei Milano „La Scala“ teatrų primabalerina. Daugybės Rusijos premijų laureatė, taip pat Rusijios Valstybės Dūmos deputatė, Rusijos Federacijos Prezidento kultūros ir meno tarybos narė.[8]
Diana Višniova Rusijos baleto artistė, Sankt Peterburgo Marijos ir Amerikos baleto teatro primabalerina, Berlyno valstybinio baleto kviestinė solistė, prestižinio baleto konkurso „Prix de Lausanne“ 1994 metų nugalėtoja, teatralinių ir Rusijos valstybinių premijų laureatė.
Uljana Lopatkina Rusijos baleto artistė, Marijos teatro primabalerina, daugelio premijų laureatė už savo nuopelnus menui. 2013 metų spalį Rusikos kultūros ministerija netgi buvo rekomendavusi Lopatkiną akademijos meno vadovės pareigoms, tačiau sutartis pasirašyta nebuvo.[9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Potekhin, Улица Зодчего Росси, Wikipedia commons, Wikipedia, Liepa 2008, https://commons.wikimedia.org/wiki/File:RossiStreet.jpg. Nuoroda tikrinta lapkričio 24 d.
  2. Гончаров, Андрей (n.d.). „RussiaПавлова Анна Павловна“. Чтобы помнили. Чтобы помнили. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020. 
  3. Добровольский, Александр (kovo 19, 2017). „СЮЖЕТ: МАТИЛЬДА КШЕСИНСКАЯ И НИКОЛАЙ II: ЛЮБОВЬ БАЛЕРИНЫ И БУДУЩЕГО ИМПЕРАТОРА“. MK. MK. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020. 
  4. „Вацлав Нижинский — человек-птица“. Culture.pl. Culture.pl. sausio 22, 2019. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020. 
  5. Морозова, Оксана (birželio 12, 2018). „«Замухрышка» и любимица Вагановой. 8 фактов о балерине Марине Семеновой“. aif.ru. Аргументы и Факты. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020. 
  6. Морозова, Оксана (sausio 8, 2020). „Скромница, которая увела мужа. 5 фактов из биографии Галины Улановой“. aif.ru. Аргументы и Факты. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020. 
  7. Веннард, Мартин (rugsėjo 30, 2018). „Рудольф Нуреев: легенда балета в статусе рок-звезды“. BBC News | Русская служба. BBC News. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020. 
  8. „Светлана Захарова (балерина) - биография, информация, личная жизнь“. Штуки-Дрюки. Штуки-Дрюки. balandžio 24, 2020. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020. 
  9. „Ульяна Лопаткина - биография, информация, личная жизнь“. Штуки-Дрюки. Штуки-Дрюки. balandžio 24, 2020. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020.