A. Vaganovos rusiško baleto akademija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
A. Vaganovos rusiško baleto akademija
[1] Inez Milholland at the March 3, 1913, Suffrage Parade
Įkūrimo metai1738 m.
Meno vadovėŽana Ajupova
RektoriusNikolajus Ciskaridzė
VietaSankt Peterburgas
Svetainėhttps://vaganovaacademy.ru/

A. Vaganovos rusiško baleto akademija – Marijos teatro baleto mokykla Sankt Peterburge; viena seniausių baleto mokyklų pasaulyje.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokyklą 1738 m. įkurė Rusijos imperatorė Ana Ivanovna kaip Imperatoriškąją teatro mokyklą. Pirmuoju jos pedagogu tapo prancūzų baletmeisteris Žanas Batistas Lande. Pirmieji mokiniai – dvylika jaunuolių ir dvylika merginų – dvarų tarnautojų vaikai – buvo mokomi Ermitaže. Imperatorė norėjo sukurti pirmąją Rusijos profesionalią šokių trupę. Beveik visi mokyklos pedagogai buvo pakviesti iš Vakarų Europos. Žymiausi jų buvo Enrico Cecchetti, Pierina Legnani ir Marius Petipa.

Tų laikų baletas skyrėsi nuo dabartinio. Visas savo pastangas Lande nukreipė į pramoginių šokių, kurie tuo metu sudarė mokymo pagrindą, meistriškumą. Taip ir atsirado išskirtinis rusiško baleto braižas.[2] Peterburgo akademijoje dirbo pirmasis rusų baletmeisteris Ivanas Valberchas (Lesogorovas), kuris paruošė trupę garsaus prancūzo Didlo vizitui. Pats Šarlis Lui Didlo, klasikinio šokio šiuolaikinės metodikos pradininkas, dėstė šioje mokykloje apie 20 metų. Per šį laikotarpį rusiškas baletas tapo europietiško baleto dalimi – jau formavosi nauja klasikinio teatrališko šokio ant puantų sistema. Neilgai trukus, XIII ir XIX a. sandūroje rusiškas baletas tapo lygiavertis užsienietiškam, o klasikinis šokis, akademijai įdiegtas Didlo, tapo akademijos ugdymo programos pagrindu. Taip pat imperatoriškų teatrų direkcijos kvietimu į Sankt Peterburgą atvyko kitas pasaulyje žinomas prancūzas Žiulis Pero – svarbiausias romantizmo epochos baletmeisteris. Vėliau dėstyti šioje įstaigoje ėmė daugelio klasikinių baletų choreografiją pastatęs Marius Petipa, su juo susijęs laikotarpis buvo pavadintas „Petipa epocha“. Su juo kartu atvyko italas Enriko Čeketi, kurio pastangomis išpopuliarėjo vyriškas šokis.[2]

Kiekvienas baletmeisteris įnešė savo nacionalinės mokyklos bruožų į rusišką baletą, tačiau to meto akademiją išgarsino ne tik žinomi pedagogai, bet ir jų mokiniai. Su rusišku baletu visą pasaulį supažindino Paryžiuje pasirodanti Anna Pavlova. Akademijos sėkmę užtvirtinio Marinos Semionovos, Galinos Ulanovos, Natalijos Dudinskajos, Vladimiro Ponomariovo, Matildos Ksešinskajos meninė veikla.[2]

Po 1917 m. revoliucijos baleto mokykla buvo uždaryta ir vėl atidaryta kaip Valstybinis Leningrado choreografijos institutas. Viena žymiausių šios mokyklos pedagogųū buvo balerina Agripina Vaganova. Nuo 1920 m. ji buvo mokytoja, o nuo 1934 m. Leningrado choreografijos instituto vadovė. Ji yra vadinamojo Vaganovos metodo kūrėja.

1956 m., praėjus šešeriems metams po A. Vaganovos mirties mokykla jos garbei pervadinta į A. Vaganovos baleto akademiją.

Akademijos struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akademijos sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Atlikimo meno fakultetas (sudaro 3 katedros):
    • Klasikinio ir duetinio-klasikinio šokio katedra,
    • Charakterinio, istorinio, šiuolaikinio šokio ir aktorystės meno katedra,
    • Bendrojo lavinimo disciplinų katedra,
  • Pedagoginis fakultetas.

Administracijos sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rektorius,
  • Pirmasis prorektorius, meno vadovas,
  • Ugdymo-metodinės veiklos prorektorius,
  • Mokslinės veiklos prorektorius,
  • Ugdymo, auklėjamosios ir socialinės veiklos prorektorius,
  • Administracinės-ūkinės veiklos prorektorius.[3]

Priėmimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ugdymas įstaigoje prasideda nuo 5 klasės, pabaigus 4 pradines klases. Priėmimas į akademiją vykdomas trimis etapais.

I etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atskirai tikrinami stojančiųjų berniukų ir mergaičių duomenys: plastika, lankstumas, šuolis, muzikalumas, laikysena, artistiškumas ir pan. Jam praėjus yra skelbiami kandidatų, praėjusių į II etapą sąrašai.

II etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stojantieji turi praeiti medicinos komisiją, kuri atrenka vaikus į III etapą.

III etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar kartą patikrinami kandidatų fiziniai ir meniniai duomenys ir skelbiamas galutinis įstojusių mokinių sąrašas.[4][5]

Ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akademijos mokinių ugdymas susideda iš bendrojo lavinimo ir profesinės dalių.

Profesinė dalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrosios profesinės disciplinos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aktorystės menas,
  • Treniruotės klasikiniam šokiui,
  • Grimas,
  • Baleto artisto darbo apsauga,
  • Sveikatos gerovė,

Profesinės disciplinos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Klasikinis šokis,
  • Duetinis – klasikinis šokis,
  • Charakterinis šokis,
  • Istorinis šokis,
  • Šiuolaikinis šokis.

Bakalauro laipsnio programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magistro laipsnio programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Menai ir humanitariniai mokslai,
  • Menų teorija ir istorija,
  • Choreografijos menas,
  • Choreografijos meno prodiusavimas,
  • Choreografijos meno teorija ir istorija,
  • Šiuolaikinio šokio dailės praktikos,
  • Choregrafijos pedagogika, muzikologija.[7][8]

Aspirantūros programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Švietimas ir pedagogikos mokslai (profilis „Mokymo ir auklėjimo teorija ir metodika“),
  • Menotyra (profilis „Meno teorija ir istorija“).[9]

Tarptautinis ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Vaganovos rusiško baleto akademija vykdo tarptautinės stažuotės programą užsienio studentams. Taip akademija organizuoja kvalifikacijos kėlimo kursus užsienio pedagogams, vasaros mokymus užsienyje, kuriuos veda akademijos pedagogai.[10][11]

Žinomi alumnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alumnas Trumpa biografija
Anna Pavlova Marijos teatro primabalerina. 1906–1913 m. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje balerina persikelė į Didžiąją Britaniją bei su savo trupe gastroliavo visame pasaulyje, pasirodė daugiau nei 40 pasaulio šalių, kai kurioms iš jų pirmą kartą pristatydama baleto meną. Ikoniška baleto istorijai Pavlovos atliekama miniatiūra – monologasMirštanti gulbė“, kuri tapo rusiško baleto mokyklos etalonu.[12]
Matilda Kšesinskaja Lenkų kilmės Rusijos baleto artistė ir pedagogė, Marijos teatro primabalerina. Garsėjo savo santykiais su Rusijos imperatoriškosios giminės nariais, 1921 metais ištekėjusi už kunigaikščio Andrėjaus Vladimiročiaus gavo gunikaikštienės titulą.[13]
Vaclavas Nižinskis Lenkų kilmės rusų šokėjas ir choreografas, šokio novatorius, vienas iš pagrindinių Diagilevo Rusiško baleto artistų, Marijos teatro primarijus, tokių balerinų, kaip Matilda Kšesinskaja ir Anna Pavlova, partneris. Paliepus imperatoriškajai šeimai, iš Marijos teatro išmestas už tai, kad pasirodė balete „Žizel“ su kostiumu, kuris buvo palaikytas nepadoriu.[14]
Marina Semionova Sovietų Rusijos baleto artistė bei pedagogė, reikšmingų rusijos premijų laureatė. Išugdė daugybę žinomų baleto artistų, tarp jų ir Mają Pliseckają bei Nikolajų Ciskaridzę.[15]
Galina Ulanova Sovietų Rusijos balerina ir pedagogė, S. M. Kirovo Leningrado operos ir baleto teatro bei Maskvos Didžiojo teatro primabalerina. Labiausiai tituluota balerina sovietinio baleto istorijoje. Ulanovą mėgo daugelis įtakingų meno pasaulio atstovų, o žinomas kompozitorius Sergejus Prokofjevas apie baleriną atsiliepė taip: „Ulanovos įvaizdis – švelnus, trapus ir išmintingas – padovanotas man ankstyvoje jaunystėje bei saugomas širdyje ir atmintyje amžinai.“[16]
Rudolfas Nurejevas Sovietų Rusijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos baleto artistas ir baletmeisteris, S. M. Kirovo Leningrado operos ir baleto teatro solistas. 1961 metais po gastrolių Paryžiuje paprašė politinio prielgobsčio, taip tapo vienu žinomiausių SSRS bėglių. Labai sėkmingas buvo jo 17 metų trukęs duetas su Margo Fontein. Vėliau Nurejevas vadovavo Paryžiaus baleto trupei.[17]
Svetlana Zacharova Rusijos baleto artistė, Sankt Peterburgo Marijos teatro solistė, Maskvos Didžiojo bei Milano „La Scala“ teatrų primabalerina. Daugybės Rusijos premijų laureatė, taip pat Rusijios Valstybės Dūmos deputatė, Rusijos Federacijos Prezidento kultūros ir meno tarybos narė.[18]
Diana Višniova Rusijos baleto artistė, Sankt Peterburgo Marijos ir Amerikos baleto teatro primabalerina, Berlyno valstybinio baleto kviestinė solistė, prestižinio baleto konkurso „Prix de Lausanne“ 1994 metų nugalėtoja, teatralinių ir Rusijos valstybinių premijų laureatė.[19]
Uljana Lopatkina Rusijos baleto artistė, Marijos teatro primabalerina, daugelio premijų laureatė už savo meno nuopelnus. 2013 metų spalį Rusijos kultūros ministerija rekomendavo Lopatkiną akademijos meno vadovės pareigoms, tačiau sutartis pasirašyta nebuvo.[20]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Potekhin, Улица Зодчего Росси, Wikipedia commons, Wikipedia, Liepa 2008, https://commons.wikimedia.org/wiki/File:RossiStreet.jpg. Nuoroda tikrinta lapkričio 24 d.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 История Академии. (n.d.). https://vaganovaacademy.ru/academy/history/academia-history.html?fbclid=IwAR1vFAY456eh4CqZco72nggeuF-_bGw-jrqygYLhVIEYXpQCmmuVAM8mGik. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020.
  3. Структура и органы управления образовательной организацией. (n.d.). https://vaganovaacademy.ru/sveden/struct/?fbclid=IwAR3wENfglHAb-4-X_4Wo95QThp5CDd-t7M-lguFW4AHSUl61qUb_08z6gfY. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020.
  4. Списки поступающих и результаты отбора на обучение (СПО). (n.d.). https://vaganovaacademy.ru/abitur/spo/spiski-spo.html?fbclid=IwAR3iOJ9BMiiwc-7ti7ZvUo7GrMOsICpTvwGDQCLGLPhtsbuJQMND24YBAAM. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020.
  5. Правила приёма (СПО). (n.d.). https://vaganovaacademy.ru/abitur/spo/pravila-priema-spo.html?fbclid=IwAR2ELobip4rW9GYORoCJc7W9kwFWQmN2i1zuPf3ZLfwAF9pdSJlkguYAlP0. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020.
  6. Рабочие программы. (n.d.). https://vaganovaacademy.ru/obrazovanie/bakalavriat/bak-met.html?fbclid=IwAR2of1CyB1vtC477usOtIjlLl8kd6-IBX0UvZSQyJYTG3aZOmE0JnmcjpgY. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020.
  7. Основные образовательные программы. (n.d.). https://vaganovaacademy.ru/obrazovanie/magistratura/mag-oop.html?fbclid=IwAR3iOJ9BMiiwc-7ti7ZvUo7GrMOsICpTvwGDQCLGLPhtsbuJQMND24YBAAM. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020.
  8. „Учебный план“ (PDF). Академия Русского Балета им. А.Я. Вагановой. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020. 
  9. Основные образовательные программы. (n.d.). https://vaganovaacademy.ru/obrazovanie/aspirantura-obr/asp-oop.html?fbclid=IwAR120KXQvqjUPi_Hme5mX5GqB7Ogu2iymc-s2PpP9e3Ft5D5ASflnmLmYxs. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020.
  10. Vaganova International Trainee Program (VITP). (n.d.). https://vaganovaacademy.ru/mejdunarodnoe/vitp.html?fbclid=IwAR1ZgNCESMVAHxcM04jaZn_hfOfZ60TJsv6d6bwk5k37OFmVYt6wdCQHFG8. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020.
  11. Teacher-retraining programs. (n.d.). https://vaganovaacademy.ru/training/teacher-training-programs.html?fbclid=IwAR2ELobip4rW9GYORoCJc7W9kwFWQmN2i1zuPf3ZLfwAF9pdSJlkguYAlP0. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020.
  12. Гончаров, Андрей (n.d.). „RussiaПавлова Анна Павловна“. Чтобы помнили. Чтобы помнили. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020. 
  13. Добровольский, Александр (kovo 19, 2017). „СЮЖЕТ: МАТИЛЬДА КШЕСИНСКАЯ И НИКОЛАЙ II: ЛЮБОВЬ БАЛЕРИНЫ И БУДУЩЕГО ИМПЕРАТОРА“. MK. MK. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020. 
  14. Culture.pl (2019), „Вацлав Нижинский – человек-птица", Culture.pl. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020. <https://culture.pl/ru/article/vaclav-nizhinskiy-chelovek-ptica>
  15. Морозова, Оксана (birželio 12, 2018). „«Замухрышка» и любимица Вагановой. 8 фактов о балерине Марине Семеновой“. aif.ru. Аргументы и Факты. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020. 
  16. Морозова, Оксана (sausio 8, 2020). „Скромница, которая увела мужа. 5 фактов из биографии Галины Улановой“. aif.ru. Аргументы и Факты. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020. 
  17. Веннард, Мартин (rugsėjo 30, 2018). „Рудольф Нуреев: легенда балета в статусе рок-звезды“. BBC News | Русская служба. BBC News. Nuoroda tikrinta lapkričio 23, 2020. 
  18. Штуки-Дрюки (n.d.), „Светлана Захарова (балерина) – биография, информация, личная жизнь", Штуки-Дрюки. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020. <https://stuki-druki.com/authors/zaharova-svetlana-balerina.php>
  19. Moredock, Janet (Liepos 9, 2020). „Diana Vishneva“. Britannica. Britannica. Nuoroda tikrinta Gruodžio 8, 2020. 
  20. Штуки-Дрюки (n.d.), „Ульяна Лопаткина – биография, информация, личная жизнь", Штуки-Дрюки. Nuoroda tikrinta gruodžio 8, 2020. <https://stuki-druki.com/authors/lopatkina-uljana.php>