Pereiti prie turinio

Ažvinčių gamtinis rezervatas

Koordinatės: 55°26′26″ š. pl. 26°3′32″ r. ilg. / 55.44056°š. pl. 26.05889°r. ilg. / 55.44056; 26.05889
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ažvinčių gamtinis rezervatas
IUCN Ia kategorija (gamtos rezervatas)
Vieta: Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajonas
Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajonas
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Kazitiškis
Žemėlapis rodantis Ažvinčių gamtinis rezervatas vietą.
Ažvinčių gamtinis rezervatas
Koordinatės: 55°26′26″ š. pl. 26°3′32″ r. ilg. / 55.44056°š. pl. 26.05889°r. ilg. / 55.44056; 26.05889
Plotas: 6,9 km²
Įkurtas: 1997 (1974) m.
Valdymas: Aukštaitijos NP ir Labanoro NP direkcija

Ažvinčių gamtinis rezervatas, Ažvinčių sengirės gamtinis rezervatas, arba Gervėčių sengirės gamtinis rezervatas – saugoma gamtos teritorija Ignalinos rajone (nedidelė dalis Utenos rajone), Aukštaitijos nacionalinio parko šiaurės rytinėje dalyje, Ažvinčių girios vidury, apie 5 km į vakarus nuo Kazitiškio. Vienas dviejų nacionalinio parko vidinių rezervatų (2025 m. duomenimis, kitas – Balčio gamtinis rezervatas). Apima dalį girios ir Gervėčių pelkę su trimis ežerėliais.

Saugoma didžiausia Lietuvoje sengirė su Rytų Lietuvos regionui būdingomis hidrobiocenozėmis bei išlikusia retųjų rūšių augalija ir gyvūnija.[1] Atliekami moksliniai tyrimai, veikia europinės svarbos monitoringo stotis.[2] Vyrauja spygliuočiai – šimtametės pušys, eglės; pažemėje – samanos, kiškio kopūstai. Moksliniu požiūriu vertingas sengirės dirvožemis ir žmogaus ūkinės veiklos bei gaisrų nepaliesta miško paklotė. Dėl dirvožemio ypatybių rezervate neauga drėgmę mėgstantys medžiai, nėra valgomų grybų, uogų. Gyvena angys, žalčiai, driežai, yra vilkų, šernų.[3] Aptinkama retų vabalų rūšių: šneiderio kirmvabalio, šiaurinio elniaragio ir kitų.[2]

Ažvinčių girios centrinė dalis saugota jau anksčiau. Pasakojama, kad miškas tausotas dar nuo baudžiavos laikų, kirtimus stengtasi perkelti į kitas vietas.[3] Tarpukariu Ažvinčių sengirę globojo vietiniai miškininkai Strazdai, sengirė nuo kirtimų saugota ir pokario metais. 1974 m. įsteigus nacionalinį parką, nustatyta 626 ha ploto rezervatinė zona Gervėčių pelkei ir gretimiems medynams saugoti.[4] Vėliau rezervato teritorija šiek tiek kito. Dabartinis rezervatas įsteigtas 1997 m.[1]

  1. 1,0 1,1 Ažvinčių (Gervėčių sengirės) gamtinis rezervatas, Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Nuoroda tikrinta 2025-03-18.
  2. 2,0 2,1 Tomas Janonis, Didžiausia Lietuvos sengirė: štai kaip atrodo miškas, į kurį draudžiama įžengti, Delfi.lt, 2024-09-28. Nuoroda tikrinta 2025-03-18.
  3. 3,0 3,1 Mindaugas Klusas, Ažvinčių sengirė pasakoja: sunkiausia buvo atlaikyti sovietinę kvailybę, dabar – privatininko šventenybę, LRT, 2021-06-16. Nuoroda tikrinta 2025-03-18.
  4. Nacionalinis parkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 171