Orlaivis serijiniu būdu nuo 1973 m. buvo gaminamas Taškento aviacijos gamykloje (Uzbekistano SSR, nuo 1991 m. – Uzbekistanas), 2010 m. orlaivio gamyba buvo oficialiai perkelta į Aviastar-SP gamyklą (Uljanovskas, Rusija).
Il-76 yra skirtas įvairios paskirties įrangos ir krovinių gabenimui. Lėktuvas, priklausomai nuo modifikacijos, gali gabenti iki 28–60 tonų svorio krovinius 3600–4200 km atstumu. Jo kreiserinis greitis – 770–800 km/h. Orlaivis yra pritaikytas darbui iš aerodromų tiek su betonine, tiek su grunto danga, kurių stiprumo charakteristikos ne mažesnės kaip 0,6 MPa. Jis gali leistis ir į ledo aerodromus, pvz. Antarktidoje. Kilimui reikalingo tako ilgis – 1500–2000 m, o tūpimui – 930–1000 m.
1966 m. birželio 28 d. SSRS aviacijos pramonės ministerija pavedė S. V. Ilušino projektavimo biurui parengti karinio transportinio lėktuvo, varomo keturiais turboreaktyviniais varikliais, projektą. Lėktuvas turėjo turėti galimybę desantuoti karius, karinę techniką ir karinius krovinius.
1922 − Kaune sužaistos pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno miesto rinktinės. Vienu geriausiu varžybų žaidėju pripažintas lakūnas Steponas Darius.
Trys Broliai (latv.Trīs brāļi) – pastatų kompleksas, sudarytas iš trijų namų, esantis Latvijoje, Rygos senamiestyje. Viduramžių architektūros paminklas stūkso Rygos senamiesčio centre, Mazā Pils iela (liet.Mažoji Pilies gatvė), visai šalia centrinės Katedros aikštės ir netoli Saeimos, priešais Karlo licėjų. Pastatų numeriai gatvėje: 17, 19 ir 21. Jie kartu sudaro seniausią Rygos gyvenamųjų namų kompleksą. Šio kvartalo užstatymas ganėtinai tankus, todėl kiekvienas namas yra šalia esančio tęsinys. Kiekvienas iš šio trejeto atspindi įvairius gyvenamojo namo statybos raidos etapus.
Trijų Brolių komplekse šiandien įsikūrusi Valstybinė paveldo apsaugos inspekcija, Latvijos architektų sąjunga, žurnalo „Latvijos architektūra“ redakcija, Latvijos architektūros muziejus. 2020 m. balandžio 1 d. Europos Komisija Trims Broliams suteikė Europos paveldo ženklą.
Namai 1955–1957 m. restauruoti pagal architekto Pėterio Saulyčio projektą, padedant G. Jansonui. Į architektūrinio komplekso apjungto kiemo ugniasienę buvo įkomponuotas mūrinis portalas, atitekęs iš sugriautų Juodagalvių namų, vieno iš senamiesčio gyvenamųjų pastatų portalo fragmentas, kaltinis herbas, datuotas 1554 m.