Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 216 331 straipsnis Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Keip Mėjaus švyturys,  Naujasis Džersis,  JAV Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Uzbekistano KOP Il-76, Nr. UK-76007 Iljušin Il-76 (pagal NATO kodifikaciją: Candid) – XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntojo pradžioje Sovietų Sąjungoje, Ilušino konstruktorių biure sukurtas sunkusis karinis transportinis orlaivis, pirmasis SSRS sukurtas karinis transporto lėktuvas su turboreaktyviniais varikliais. Teigiama, kad orlaivis yra sukurtas 1963 m. JAV sukurto reaktyvinio transporto lėktuvo Lockheed C-141 Starlifter, taip pat Didžiojoje Britanijoje sukurto turbosraigtinio transporto lėktuvo „Short Belfast“ pagrindu. Orlaivis serijiniu būdu nuo 1973 m. buvo gaminamas Taškento aviacijos gamykloje (Uzbekistano SSR, nuo 1991 m. – Uzbekistanas), 2010 m. orlaivio gamyba buvo oficialiai perkelta į Aviastar-SP gamyklą (Uljanovskas, Rusija). Il-76 yra skirtas įvairios paskirties įrangos ir krovinių gabenimui. Lėktuvas, priklausomai nuo modifikacijos, gali gabenti iki 28–60 tonų svorio krovinius 3600–4200 km atstumu. Jo kreiserinis greitis – 770–800 km/h. Orlaivis yra pritaikytas darbui iš aerodromų tiek su betonine, tiek su grunto danga, kurių stiprumo charakteristikos ne mažesnės kaip 0,6 MPa. Jis gali leistis ir į ledo aerodromus, pvz. Antarktidoje. Kilimui reikalingo tako ilgis – 1500–2000 m, o tūpimui – 930–1000 m. 1966 m. birželio 28 d. SSRS aviacijos pramonės ministerija pavedė S. V. Ilušino projektavimo biurui parengti karinio transportinio lėktuvo, varomo keturiais turboreaktyviniais varikliais, projektą. Lėktuvas turėjo turėti galimybę desantuoti karius, karinę techniką ir karinius krovinius. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

balandžio 23 d. įvykiai Lietuvoje 997 − Baltų žemėse nužudytas pirmasis krikščionių misionierius Adalbertas Prahiškis. 1922 − Kaune sužaistos pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno miesto rinktinės. Vienu geriausiu varžybų žaidėju pripažintas lakūnas Steponas Darius. Pasaulyje 1016 − likus septiniems mėnesiams iki Knuto didžiojo įsiveržimo į Angliją, šios šalies karaliumi tampa Edmundas II Keisti

Savaitės iniciatyva Trijų Brolių pastatų kompleksas Trys Broliai (latv. Trīs brāļi) – pastatų kompleksas, sudarytas iš trijų namų, esantis Latvijoje, Rygos senamiestyje. Viduramžių architektūros paminklas stūkso Rygos senamiesčio centre, Mazā Pils iela (liet. Mažoji Pilies gatvė), visai šalia centrinės Katedros aikštės ir netoli Saeimos, priešais Karlo licėjų. Pastatų numeriai gatvėje: 17, 19 ir 21. Jie kartu sudaro seniausią Rygos gyvenamųjų namų kompleksą. Šio kvartalo užstatymas ganėtinai tankus, todėl kiekvienas namas yra šalia esančio tęsinys. Kiekvienas iš šio trejeto atspindi įvairius gyvenamojo namo statybos raidos etapus. Trijų Brolių komplekse šiandien įsikūrusi Valstybinė paveldo apsaugos inspekcija, Latvijos architektų sąjunga, žurnalo „Latvijos architektūra“ redakcija, Latvijos architektūros muziejus. 2020 m. balandžio 1 d. Europos Komisija Trims Broliams suteikė Europos paveldo ženklą. Namai 1955–1957 m. restauruoti pagal architekto Pėterio Saulyčio projektą, padedant G. Jansonui. Į architektūrinio komplekso apjungto kiemo ugniasienę buvo įkomponuotas mūrinis portalas, atitekęs iš sugriautų Juodagalvių namų, vieno iš senamiesčio gyvenamųjų pastatų portalo fragmentas, kaltinis herbas, datuotas 1554 m. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra Europos paveldo ženklas. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Balandžio 22 d. Lietuvoje aptikta iki šiol neregistruota paukščių rūšis – stepinė pempė.[1] Balandžio 22 d. Ekvadore per referendumą pritarta organizuoto nusikalstamumo vadeivų ekstradicijai, kovos su gaujomis priemonėms.[2] Balandžio 21 d. Tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė Ramiajame vandenyne aptikusi mažiausiai 50 gyvūnų rūšių, kurios gali būti naujos mokslui.[3] Balandžio 20 d. JAV Atstovų rūmai patvirtino $61 mlrd. karinės ir finansinės paramos paketą Ukrainai.[4] Balandžio 20 d. Mirė buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.[5] Balandžio 19 d. Izraelis paleido raketas į Iraną, atsakydamas į prieš kelias dienas surengtą Irano smūgį.[6] Balandžio 17 d. Kroatijos parlamento rinkimuose daugiausia balsų pelnė valdančioji HDZ partija.[7] Balandžio 16 d. Kilo gaisras Kopenhagos buvusioje vertybinių popierių biržoje – viename seniausių miesto pastatų.[8] Balandžio 14 d. Bundeslygos pirmenybes pirmąkart klubo istorijoje laimėjo Lėverkuzeno „Bayer“.[9] Balandžio 14 d. Iranas atakavo Izraelį dronais, sparnuotomis ir balistinėmis raketomis. Absoliuti dauguma jų numušti.[10] Balandžio 13 d. Sidnėjaus prekybos centre per išpuolį mirtinai subadyti 6 žmonės.[11] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga