731-asis padalinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
731-ojo padalinio kompleksas. Pagrindinio pastato centre yra du kalėjimai.

731-asis padalinys (jap. 731部隊) – slaptas Japonijos imperatoriškosios armijos biologinio ir cheminio ginklo tyrimų ir plėtros padalinys, Antrojo Kinijos–Japonijos karo (19371945 m.) ir Antrojo pasaulinio karo metu vykdęs mirtinus eksperimentus su žmonėmis. Jis buvo atsakingas už kai kuriuos garsiausius karo nusikaltimus, kuriuos įvykdė Japonijos imperatoriškoji armija. 731-asis padalinys buvo įsikūręs Charbino, didžiausio Japonijos marionetinės Mandžuko valstybės (dabar – Šiaurės Rytų Kinija) miesto, Pingfang rajone ir turėjo aktyvių padalinių visoje Kinijoje ir Pietryčių Azijoje.

Oficialiai jis buvo vadinamas Kvantungo armijos epidemijų prevencijos ir vandens valymo departamentu (jap. 関東軍防疫給水部本部). Iš pradžių įsteigtą Japonijos imperijos karo policijos Kenpeitai 731-ąjį padalinį perėmė ir iki karo pabaigos jam vadovavo generolas Shirō Ishii, Kvantungo armijos karo medikas. Iki pat karo pabaigos 1945 m. programą dosniai rėmė Japonijos vyriausybė. 731-asis padalinys ir kiti epidemijų prevencijos ir vandens valymo departamento padaliniai valdė biologinio ginklo gamybos, bandymų, dislokavimo ir saugojimo įrenginius.[1] Jie reguliariai atlikdavo bandymus su žmonėmis (kurie viduje buvo vadinami „rąstais“). Be to, biologiniai ginklai buvo bandomi Kinijos miestuose ir miesteliuose. Apytikriais skaičiavimais, dėl 731-ojo padalinio ir su juo susijusių programų žuvo iki pusės milijono žmonių.

1949 m. gruodį Chabarovske vykusiame karo nusikaltimų teisme buvo teisiami sovietų armijos suimti 731-ojo padalinio tyrėjai, o Jungtinėse Amerikos Valstijose suimtiems mokslininkams buvo slapta suteiktas imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės mainais už duomenis, surinktus atliekant eksperimentus su žmonėmis.[2] Amerikiečiai perėmė tyrėjų informaciją apie biologinius ginklus ir patirtį, kad galėtų ją panaudoti savo biologinio karo programoje, panašiai kaip tai padarė su vokiečių tyrėjais operacijos „Paperclip“ metu. Kinų pasakojimai iš esmės buvo atmesti kaip komunistinė propaganda.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Barenblatt, Daniel. A Plague Upon Humanity: the Secret Genocide of Axis Japan's Germ Warfare Operation, HarperCollins, 2004. ISBN 0060186259.
  2. Hal Gold, Unit 731 Testimony, 2003, p. 109.
  3. Brody, Howard; Leonard, Sarah E.; Nie, Jing-Bao; Weindling, Paul (2014). „United States Responses to Japanese Wartime Inhuman Experimentation after World War II: National Security and Wartime Exigency“. Cambridge Quarterly of Healthcare Ethics. 23 (2): 220–230. doi:10.1017/S0963180113000753. ISSN 0963-1801. PMC 4487829. PMID 24534743.