VI amžius pr. m. e.

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio 596 m. pr. m. e.)
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šeštasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 600 m. pr. m. e. sausio 1 dieną ir pasibaigęs 501 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 2 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis

Amžiai: VII amžius pr. m. e. – VI amžius pr. m. e. – V amžius pr. m. e.

Svarbiausi įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • XVI a. pr. m. e. – VI a. pr. m. e. Žalvario amžius.
  • Pirmieji vietinės juodosios metalurgijos pėdsakai – lydymo atliekos (gargažės) ir naudojami atvežtiniai geležiniai dirbiniai.
  • Nuo amžiaus vid. vyrauja mirusiųjų deginimo papročio pirmoji banga (iki I a.).
  • Herodotas mini, kad Neurai iki vienos žmonių kartos prieš Darijaus užpuolimą 512 m. pr. m. e., t. y. amžiaus vidury, turėjo išsikelti iš savo žemių į budinų žemes „užpuolus gyvatėms“ (t. y. priešams).
  • (514) 512 m. pr. m. e. – yra Herodoto paminėjimas, kad neurų caras (carai) kartu su kitais Didžiosios Skitijos carais dalyvaudavo garsioje Skitų carų Taryboje. Neurai galimai siejami su baltais, ypač jotvingiais, gyveno prie Bugo (Hypanis) upės (šių dienų rytų Lenkija ir vakarų Baltarusija).
  • Herodotas praneša, kad skitai, kovojantys su persais, kreipėsi į androfagų (Dniepro-Dauguvos kultūra, siejama su latgalais) «carus» pagalbos.
  • 513-512 m. pr. m. e. – budinai su skitais dalyvavo kare prieš persus. Budinai – senovės Europos tauta, minima Herodoto, gyvenusi Dono aukštupio regione. Pasak istoriko, tauta buvusi gausi ir didelė, o jos žmonės – mėlynakiai ir rudaplaukiai. Budinai priskirtini Juchnovo kultūrai, kuri siejama su baltais.
  • 512 m. pr. m. e. Herodoto minimas Gelono miestas budinų žemėse Darijaus I sugriautas. Anot archeologų, Gelonas (Bilsko piliakalnis, Poltavos sritis) buvo budinų, gelonų ir neurų genčių susivienijimo centras.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]