Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaltinamasis aktas pagal kaltinimus, numatytus RTFSR Baudžiamojo kodekso 58 straipsnio a dalyje - Tėvynės išdavimas

Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis – 1926 m. ir vėlesnių redakcijų RTFSR baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už politinius („kontrrevoliucinius”) nusikaltimus[1]. Panaikintas 1961 m.

58 straipsnio 6 dalis redaguota 1928 m. 1934 m. liepos 20 kodeksas papildytas dalimis 581а—581г. Kitų sovietų respublikų baudžiamuosiuose kodeksuose buvo analogiški straipsniai. Pvz., Ukrainos TSR šį straipsnį atitiko 54 straipsnis. Latvijos, Estijos ir Lietuvos TSR iki atskirų Baudžiamųjų kodeksų priėmimo buvo taikomas RTFSR Baudžiamojo kodekso 58 straipsnis.

Naudojant šį straipsnį sovietų okupacijos metais buvo represuota ir sušaudyta arba išsiųsta į lagerius per 140 000 Lietuvos gyventojų[2]. Iš viso Sovietų Sąjungoje iki 1953 m. pagal kontrrevoliucinius kaltinimus buvo represuota 3 777 380 žmonių[3][4].

Kaliniai, kalintys pagal 58 straipsnio kaltinimus, buvo vadinami politiniais kaliniais, tuo būdu skiriant juos nuo kriminalinių ir buitinių nusikaltėlių. Grįžę iš lagerių ir tremties jie negalėdavo gyventi arčiau kaip per 100 km nuo didžiųjų miestų (Lietuvoje – Vilniaus ir Kauno).[5]

Rusijos SFSR baudžiamasis kodeksas ir jo 58 straipsnis galiojo Lietuvoje iki 1961 m., kai buvo priimtas Lietuvos SSR baudžiamasis kodeksas.

Straipsnio punktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikisource
Wikisource

58 straipsnio punktai su trumpu nusikaltimų apibūdinimu[6]:

58-1. Tėvynės išdavimas.
58-2. Ginkluotas sukilimas, bandymas užgrobti valdžią.
58-3. Pagalba užsienio valstybei.
58-4. Pagalba tarptautinei buržuazijai nuversti komunizmą.
58-5. Užsienio valstybės skatinimas veiklai prieš SSRS.
58-6. Šnipinėjimas kapitalistų naudai.
58-7. Sabotažas kapitalistų naudai.
58-8. Teroristiniai aktai prieš sovietų valdžią.
58-9. Komunikacijų gadinimas kontrrevoliuciniais tikslais.
58-10. Antisovietinė propaganda ir agitacija.
58-11. Dalyvavimas antisovietinėse organizacijose.
58-12. Nepranešimas valdžiai apie kontrrevoliucinius veiksmus.
58-13. Veikla prieš darbininkų klasę caro ir pilietinio karo laikais.
58-14. Kontrrevoliucinis sabotažas.

Šaltiniai ir išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ RSFSR baudžiamojo kodekso (su papildymais ir pataisymais iki 1956 m. sausio 11 d.) tekstas Vikitekoje. (žiūrėta 2012 m. kovo 5 d.)
  2. ↑ Arvydas Anušauskas. Teroras, 1940-1958 m. Vilnius: Versus Aureus, 2012, 293 p. Šioje knygoje pateikiamas skaičius 142 575, tačiau jis apima tik 1944-1952 m. laikotarpį ir tik išvežtus į Rusijos lagerius asmenis (neapima sušaudytų, žuvusių tardymų metu ir įkalintų pačioje Lietuvoje).
  3. ↑ Markas Eli (filosofijos mokslų daktaras, istorikas, Prancūzijos ir Rusijos humanitarinių ir visuomenės mokslų centro Maskvoje direktoriaus pavaduotojas) „Echo Moskvy“ radijo laidoje 2009 m. rugsėjo 12 d.
  4. ↑ 1954 m. SSRS Vidaus reikalų ministerijos pažyma. Cit. pagal Политические репрессии в СССР (1917-1990 гг.) «Россия XXI» 1994 m. Nr. 1-2. (žiūrėta 2012 m. kovo 5 d.)
  5. ↑ 1957 m. sausio 21 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą uždrausti politiniams kaliniams po lagerio apsigyventi ne tik 100 km spinduliu nuo Vilniaus ir Kauno, bet ir visoje likusioje Lietuvos teritorijoje; šis nutarimas galiojo iki 1988 m.
  6. ↑ 58 straipsnio tekstas Vikitekoje. (žiūrėta 2012 m. kovo 5 d.)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Rusijos_TFSR_baudžiamojo_kodekso_58_straipsnis&oldid=5774696"