Pereiti prie turinio

2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas. Informacija gali greitai kisti.
2026 m. Izraelio ir JAV smūgiai Iranui
Priklauso: Izraelio–Irano karas
Smūgių vietos
   Izraelio / JAV smūgiai

   Irano atsakomieji smūgiai

Data 2026 m. vasario 28 d. – (tęsiasi)
Vieta Iranas bei Persijos įlankos regionas
Rezultatas Nukautas Ali Chamenėjus; konfliktas tęsiasi.
Konflikto šalys
Izraelio vėliava Izraelis
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Tik gynybinės operacijos:

Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas
Bahreino vėliava Bahreinas
Prancūzijos vėliava Prancūzija
Graikijos vėliava Graikija
Irako vėliava Irakas
Irako Kurdistano vėliava Irako Kurdistanas
Jordanijos vėliava Jordanija
Kuveito vėliava Kuveitas
NATO vėliava NATO
Turkijos vėliava Turkija
Nyderlandų vėliava Nyderlandai
Omano vėliava Omanas
Kataro vėliava Kataras
Saudo Arabijos vėliava Saudo Arabija
Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė (Akrotiris ir Dekelija)

 Irano vėliava Iranas
Hezbollah
Liaudies mobilizacijos pajėgos
Irako islamo pasipriešinimas
Islamo grupė (nuo kovo 4 d.)
Vadovai ir kariniai vadai
Politinė vadovybė:

Izraelis Benjaminas Netanjahu
Jungtinės Amerikos Valstijos Donaldas Trampas
Karinė vadovybė:
Izraelis Izraelis Kacas (gynybos ministras)[1]
Izraelis Ejalis Zamiras (IDF vyriausiasis štabo viršininkas)[2]
Jungtinės Amerikos Valstijos Pitas Hegsetas (JAV gynybos sekretorius)[3]
Jungtinės Amerikos Valstijos Denas Keinas (JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas)[4]

 Politinė vadovybė:

Iranas Ali Chamenėjus †[5]
Laikinoji vadovybė (vadovybės taryba):
Iranas Masudas Pezeškianas (prezidentas)[5]
Iranas Golamas Hoseinas Mohsenis-Ežėjus (vyriausiasis teisėjas)[6]
Iranas Alireza Arafis (dvasininkas; tarybos narys)[6]
Karinė vadovybė (nukauti per smūgius):
Iranas Abdolrahimas Musavis (ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas) †[7]
Iranas Mohamadas Pakpūras (IRGC vadas) †[8]
Iranas Azizas Nasirzadė (gynybos ministras) †[7]
Iranas Alis Šamchanis (patarėjas) †[8]
Hezbollah:
Naimas Kasemas (Hezbollah lyderis)[2]

Nuostoliai
Izraelis žuvę 10 civilių (IDF pranešė neturinti karinių netekčių)
Jungtinės Amerikos Valstijos žuvę 6 JAV kariai (smūgis objektui Kuveite)
Bahreinas žuvęs 1 žmogus (po perėmimo kilus gaisrui Salmano industriniame mieste)
Kuveitas žuvęs 1 žmogus; atskirai Kuveito kariuomenė pranešė apie 2 žuvusius karius „karinėse operacijose“
Omanas žuvęs 1 žmogus (sviediniui pataikius į tanklaivį prie Maskato)
Jungtiniai Arabų Emyratai žuvę 3 žmonės		 Iranas žuvę 787 žmonės (tarp jų – Minabo pradinės mokyklos smūgio aukos; neaišku, ar įskaičiuotos IRGC karinės netektys);
Žuvę 48 aukšto rango Irano pareigūnai, tarp jų – Ali Chamenėjus
Libanas žuvę 40 žmonių (Izraelio smūgiai)

2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui – 2026 m. vasario 28 d. prasidėjusi Izraelio ir JAV karinė operacija prieš Iraną, kurią Izraelio pareigūnai apibūdino kaip „prevencinį smūgį“ siekiant pašalinti grėsmes, susijusias su Irano branduoline ir balistinių raketų programomis.[9] Po pradinių smūgių Iranas paskelbė atsakomąją atakų bangą prieš Izraelį ir JAV objektus regione; tarptautinėje erdvėje įvyko skubūs diplomatiniai svarstymai, įskaitant JT Saugumo Tarybos posėdį.[10]

Priešistorė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2026 m. vasarį JAV ir Iranas atnaujino derybas dėl branduolinės programos, tačiau Izraelis viešai siekė griežtesnių sąlygų (įskaitant infrastruktūros išmontavimą) ir ragino derybose įtraukti Irano raketų programos ribojimus.[9] 2026 m. vasario 27 d. „Reuters“ skelbė apie TATENA (IAEA) konfidencialų pranešimą, kuriame agentūra ragino Iraną skubiai leisti inspektavimą ir atkreipė dėmesį į Isfahano kompleksą, kur, teigta, buvo laikomos iki 20 % ir 60 % prisodrinimo urano atsargos.[11]

Eiga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2026 m. vasario smūgių Artimuosiuose Rytuose schema.
2026 m. karo Irane vaizdų koliažas.

2026 m. vasario 28 d.: pradiniai smūgiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2026 m. vasario 28 d. Izraelis paskelbė pradėjęs smūgius Iranui; Izraelio gynybos ministras Izraelis Kacas teigė, kad tai – „prevencinė ataka“.[9] „Reuters“ pranešė, kad operacija buvo planuojama mėnesius, koordinuojant su Vašingtonu, o jos pradžios data buvo apsispręsta iš anksto.[9]

Tą pačią dieną TATENA nurodė nematanti „radiologinio poveikio“ ženklų po smūgių ir ragino susilaikyti nuo veiksmų, galinčių kelti branduolinės saugos riziką regione.[12]

Kai kurie žiniasklaidos šaltiniai šią kampaniją įvardijo anglišku pavadinimu Operation Epic Fury, tačiau operacijos pavadinimas skirtinguose šaltiniuose pateikiamas nevienodai.[13]

Irano atsakas regione

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iranas paskelbė pradėjęs atsakomąją operaciją, kuri Irano pareiškimuose vadinta „Tikruoju pažadu 4“ (angl. Truthful Promise 4), nukreiptą prieš JAV objektus regione ir karinius taikinius Izraelyje.[14][15]

2026 m. kovo 1 d.: tolesnės atakos ir politinės pasekmės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2026 m. kovo 1 d. „Reuters“ pranešė apie naują Izraelio smūgių bangą Teherane ir apie tai, kad Irano valstybinė žiniasklaida patvirtino aukščiausiojo lyderio Ali Chamenėjaus žūtį; taip pat skelbta apie laikiną pareigų perėmimo mechanizmą, kuriame dalyvavo Irano prezidentas Masudas Pezeškianas.[16] Tuo metu buvo pranešama ir apie žuvusiuosius bei sužeistuosius dėl Irano raketų ir dronų atakų Izraelyje bei Persijos įlankos valstybėse.[16]

2026 m. kovo 2 d.: konflikto plėtra ir regioniniai trikdžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Natanco branduolinis objektas 2022 m.

2026 m. kovo 2 d. JAV ir Izraelis tęsė smūgius Iranui. Tą dieną JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad operacijos gali trukti 4–5 savaites, o JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsetas sakė, jog jų tikslai yra sumažinti Irano karinių jūrų pajėgų pajėgumus ir sustabdyti Irano branduolines bei raketines ambicijas.[17] Tą pačią dieną JAV kariuomenė paskelbė sunaikinusi 11 Irano karo laivų Omano įlankoje.[17]

„Reuters“ taip pat pranešė, kad konfliktas toliau plėtėsi už Irano ribų: Izraelio ir JAV oro karas išsiplėtė iki Libano, o Iranas tęsė raketų ir dronų atakas prieš Izraelį ir Persijos įlankos valstybes, kuriose yra JAV karinių bazių.[18]

Kovo 2 d. padariniai buvo matomi ir civilinėje infrastruktūroje. „Reuters“ paskelbtoje konflikto grafikoje nurodyta, kad per Irano atakas buvo apgadintas Dubajaus tarptautinis oro uostas, o iki tos dienos uždarytos ar iš dalies uždarytos oro erdvės septyniose valstybėse sukėlė tūkstančius skrydžių atšaukimų regione.[19] Kitą dieną „Reuters“ paskelbtose palydovinėse nuotraukose matėsi nauji pažeidimai prie Natanco branduolinio objekto, smūgių padariniai Bandar Abaso uoste ir Čoka Balk-e Alireza dronų bazėje, taip pat gaisras Ras Tanūros naftos perdirbimo gamykloje Saudo Arabijoje po kovo 2 d. drono atakos.[20]

2026 m. kovo 3 d.: smūgių išplitimas Irane ir atsakomosios atakos regione

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2026 m. kovo 3 d. JAV ir Izraelis tęsė intensyvius smūgius Irane. „Associated Press“ ir „Reuters“ pranešė apie sprogimus Teherane ir apie smūgius kituose Irano miestuose.[21][22]

Tą pačią dieną Izraelis teigė sudavęs smūgį pastatui, kuriame Irano dvasininkai turėjo svarstyti naujo aukščiausiojo lyderio parinkimą, taip pat skelbė sunaikinęs požeminį branduolinių tyrimų centrą; šių teiginių Iranas viešai nepatvirtino.[21]

Iranas tuo metu tęsė atsakomąsias atakas regione. Pasak „Reuters“, Irano dronai smogė JAV ambasadai Rijade ir anksčiau buvo pataikę į JAV atstovybę Kuveite, o prie JAV konsulato Dubajuje buvo apgadinta automobilių stovėjimo aikštelė; po šių incidentų Vašingtonas uždarė ambasadas Saudo Arabijoje, Kuveite ir Libane bei nurodė išvykti daliai neesminio personalo ir jų šeimų.[22]

Tą pačią dieną Izraelio kariuomenė pranešė apie Irano raketų smūgius centrinėje Izraelio dalyje, Tel Avivo apylinkėse; Izraelio greitosios pagalbos tarnyba nurodė gydžiusi tris lengvai sužeistus žmones.[23]

2026 m. kovo 4 d.: nauja Irano atakų banga ir JAV smūgis Irano karo laivui

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2026 m. kovo 4 d. Iranas surengė naują raketų ir dronų atakų bangą prieš Izraelį ir JAV objektus regione. „Associated Press“ pranešė, kad Iranas smogė Bahreinui, Kuveitui ir Izraeliui, o oro pavojaus sirenos aidėjo Tel Avive ir Jeruzalėje.[24]

Tą pačią dieną Turkija paskelbė, kad NATO oro gynyba perėmė iš Irano paleistą balistinę raketą dar prieš jai įskrendant į Turkijos oro erdvę.[24]

Kovo 4 d. Izraelis taip pat pradėjo naujus smūgius Libane, Beiruto pietiniuose priemiesčiuose, nukreiptus prieš Irano remiamą „Hezbollah“.[24]

Tą pačią dieną „Reuters“ pranešė, kad JAV karinis povandeninis laivas prie Šri Lankos krantų nuskandino Irano karo laivą „IRIS Dena“. Po smūgio Šri Lankos pajėgos pradėjo paieškos ir gelbėjimo operaciją; Reuters nurodė, kad buvo išgelbėti 32 žmonės.[25]

Kovo 4 d. regione toliau stiprėjo ir civilinės saugos trikdžiai: Kataras evakavo gyventojus prie JAV ambasados Dohoje, o prie Kuveito krantų užfiksuotas naujas incidentas jūroje, išplėtęs grėsmę komercinei laivybai.[24]

2026 m. kovo 5 d.: konflikto išplitimas į Azerbaidžaną

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nachičevanės autonominė respublika Azerbaidžane, kur 2026 m. kovo 5 d. buvo pranešta apie Irano dronų smūgį.

2026 m. kovo 5 d. konfliktas išsiplėtė į Pietų Kaukazą. Azerbaidžanas apkaltino Iraną dronų ataka prieš savo Nachičevanės eksklavą. Pasak Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos, vienas dronas nukrito netoli Nachičevanės oro uosto, kitas – prie mokyklos; Azerbaidžanas pranešė apie sužeistus civilius ir pažadėjo atsakyti į išpuolį.[26]

„Reuters“ tą pačią dieną pranešė, kad Azerbaidžanas tapo naujausia į konfliktą įtraukta valstybe ir dėl incidento 12 valandų uždarė savo pietinę oro erdvę. Iranas neigė tyčia smogęs kaimyninei valstybei.[27]

Kitą dieną „Reuters“ skelbė, kad Azerbaidžanas pradėjo savo diplomatų evakuaciją iš Irano; Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Džejhūnas Bairamovas teigė, kad prieš dieną keturi Irano dronai kirto sieną ir sužeidė keturis žmones Nachičevanėje.[28]

Tą pačią dieną JAV ir Izraelio smūgiai Irane tęsėsi. „Reuters“ pranešė apie naujus bombardavimus įvairiose Irano vietovėse, o Izraelis tęsė spaudimą Teheranui, ragindamas dalies sostinės gyventojus evakuotis.[29]

Kibernetinė dimensija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Reuters“ duomenimis, smūgių fone fiksuotos kibernetinės atakos prieš Irano skaitmeninę infrastruktūrą (įskaitant įsilaužimus į svetaines ir programėles) bei ryškus interneto pasiekiamumo sumažėjimas Irane; ekspertai įspėjo apie galimą tolesnę Irano ir su Iranu siejamų grupių kibernetinę reakciją prieš JAV ir Izraelio taikinius.[30]

Tarptautinė reakcija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JT Saugumo Taryboje sušauktame skubiame posėdyje JT generalinis sekretorius Antoniju Guterešas pasmerkė tiek JAV–Izraelio smūgius, tiek Irano atsakomąsias atakas ir ragino grįžti prie diplomatijos, perspėdamas dėl platesnio regioninio konflikto rizikos; JAV ir Izraelis savo veiksmus gynė kaip teisėtus, o Iranas juos pasmerkė.[10] „Reuters“ taip pat citavo kai kurių valstybių vadovų ir pareigūnų reakcijas bei raginimus deeskaluoti padėtį.[16]

Ekonominis ir logistikos poveikis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl eskalacijos buvo sutrikdytas regioninis susisiekimas ir laivyba. „Reuters“ skelbė, kad Persijos įlankoje ir prie Ormūzo sąsiaurio dešimtys ar šimtai laivų (įskaitant naftos ir SGD tanklaivius) sustojo ar nuleido inkarus, o dalis tanklaivių buvo apgadinti; tai didino rizikas energijos tiekimui ir draudimo kaštams.[31][32]

Taip pat skaityti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Israel says it launched 'pre-emptive' attack against Iran“. Reuters. 2026-02-28. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.
  2. 1 2 „Israeli military says projectiles were fired from Lebanon“. Reuters. 2026-03-01. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.
  3. ↑ „Pentagon's Hegseth says Trump got 'last laugh' as US kills Iranian leader of Trump assassination plot“. Reuters. 2026-03-04. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.
  4. ↑ „Pentagon's Hegseth says Trump got 'last laugh' as US kills Iranian leader of Trump assassination plot“. Reuters. 2026-03-04. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.
  5. 1 2 „US-Israeli strikes kill Khamenei and Iranian retaliation...“. Reuters. 2026-02-28. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.
  6. 1 2 „Hardline cleric Arafi joins wartime leadership as Iran juggles conflict, succession“. Reuters. 2026-03-04. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.
  7. 1 2 „Attack on Iran's power structure“. Reuters. 2026-03-02. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.
  8. 1 2 „Israel, US launched strikes as Iranian leader met with inner circle, sources say“. Reuters. 2026-03-01. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.
  9. 1 2 3 4 „Israel launches strikes on Iran“. Reuters. 2026-02-28. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.
  10. 1 2 „US and Israel clash with Iran at emergency Security Council meeting. UN chief condemns attacks“. Associated Press. 2026-03-01. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.
  11. ↑ „IAEA report says Iran must allow inspections, points at Isfahan“. Reuters. 2026-02-27. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.
  12. ↑ „UN nuclear watchdog sees no 'radiological impact' from strikes on Iran“. Reuters. 2026-02-28. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.
  13. ↑ „US and Israel strike Iran as Netanyahu says 'many signs' Khamenei 'no longer alive'“. The Guardian. 2026-02-28. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.
  14. ↑ „Smoke seen in Bahrain, Qatar and Kuwait as Iran retaliates against strikes“. Associated Press. 2026-02-28. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.
  15. ↑ „Third-and-fourth waves of True Promise 4 underway: IRGC“. IRNA. 2026-02-28. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.
  16. 1 2 3 „Iran state media confirms death of Supreme Leader Khamenei“. Reuters. 2026-03-01. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.
  17. 1 2 „Trump says Iran war could last weeks, US citizens in more than a dozen countries urged to leave“. Associated Press. 2026-03-02. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  18. ↑ „Intelligence assessment warns of Iranian attacks on US following Khamenei's death“. Reuters. 2026-03-02. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  19. ↑ „Maps and charts of the Iran crisis“. Reuters. 2026-03-03. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  20. ↑ „Satellite images show scope of Iran strikes“. Reuters. 2026-03-03. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  21. 1 2 „Explosions sound in the Iranian capital as war with US and Israel enters a fifth day“. Associated Press. 2026-03-03. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  22. 1 2 „Middle East conflict widens as Israeli, US strikes again hit Iran; oil soars, shares slide“. Reuters. 2026-03-03. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  23. ↑ „Israeli military says Iranian missiles hit central Israel“. Reuters. 2026-03-03. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  24. 1 2 3 4 „Iran launches missiles at Israel and US bases as Israeli military begins new strikes in Lebanon“. Associated Press. 2026-03-04. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  25. ↑ „Exclusive: US carried out strike on Iranian warship off Sri Lanka coast, officials say“. Reuters. 2026-03-04. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  26. ↑ „Azerbaijan accuses neighbor Iran of a drone attack and vows to retaliate“. Associated Press. 2026-03-05. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  27. ↑ „Trump wants say on Iran's next leader as war intensifies“. Reuters. 2026-03-05. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  28. ↑ „Azerbaijan says it is evacuating its diplomats from Iran for their own safety“. Reuters. 2026-03-06. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  29. ↑ „Trump wants say on Iran's next leader as war intensifies“. Reuters. 2026-03-05. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
  30. ↑ „Hackers hit Iranian apps, websites after US-Israeli strikes“. Reuters. 2026-03-01. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.
  31. ↑ „Hundreds of ships drop anchor in Middle East Gulf, data shows“. Reuters. 2026-03-01. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.
  32. ↑ „Three tankers damaged in Gulf as US-Iran conflict escalates“. Reuters. 2026-03-01. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=2026_m._Izraelio_ir_Jungtinių_Valstijų_smūgiai_Iranui&oldid=7771111"