2016 m. rugpjūčio žemės drebėjimas centrinėje Italijoje

Koordinatės: 42°42′50.4″ š. pl. 13°10′19.2″ r. ilg. / 42.714000°š. pl. 13.172000°r. ilg. / 42.714000; 13.172000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

42°42′50.4″ š. pl. 13°10′19.2″ r. ilg. / 42.714000°š. pl. 13.172000°r. ilg. / 42.714000; 13.172000

Nukentėjusių pilietybės
Pilietybė Žuvo Sužeista
Italijos vėliava Italija &0000000000000276000000276 &0000000000000376000000376
Rumunijos vėliava Rumunija &000000000000001100000011 &00000000000000060000006
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė &00000000000000030000003 &00000000000000020000002
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos &00000000000000010000001 &00000000000000020000002
Albanijos vėliava Albanija &00000000000000010000001 &00000000000000070000007
Salvadoro vėliava Salvadoras &00000000000000010000001 &00000000000000010000001
Kanados vėliava Kanada &00000000000000010000001 &00000000000000010000001
Ispanijos vėliava Ispanija &00000000000000010000001
Afganistano vėliava Afganistanas &00000000000000010000001
Šiaurės Makedonijos vėliava Makedonija &00000000000000010000001

2016 m. rugpjūčio žemės drebėjimas centrinėje Italijoje įvyko 2016 m. rugpjūčio 24 d. 03:36 val. vietos laiku centrinėje Italijoje, netoli Norčijos ir Amatričės miestų. Žemės drebėjimas buvo 6,2 Mw stiprumo.[1] Mažiausiai 298 žmonės žuvo.[2]

Šis regionas yra vienas seismiškai aktyviausių, čia susiduria Afrikos ir Eurazijos tektoninės plokštės, suformuodamos Apeninus.[3] Šis drebėjimas buvo pats didžiausias nuo 2009 m. L’Akviloje įvykusio 6,3 Mw žemės drebėjimo, kurio metu žuvo daugiau nei 300 žmonių.

Pagrindinį smūgį sekė mažiausiai 40 stiprių smūgių.[4]

Žemės drebėjimo vieta ir stiprumas

Didžiausius nuostolius patyrė Amatričės miestas. Jo meras Sergio Pirozzi po drebėjimo teigė, kad „Amatričės čia daugiau nebėra, pusė miesto yra sunaikinta.“[5]

Gelbėjimo darbuose dirbo apie 4 400 žmonių, taip pat veikė 70 komandų su šunimis, 12 sraigtasparnių, dar 9 buvo budėjimo režime.[6]

Patirta žala[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amatričė po žemės drebėjimo

Skaičiuojama, kad drebėjimų patirta ekonominė žala regionui yra nuo 1 milijardo iki 11 milijardų JAV dolerių.[7]

Be ekonominės žalos ir žmonių gyvybių praradimo žemės drebėjimas sugriovė nemažai kultūros paveldo pastatų. Amatričėje sugriuvo Šv. Augustino bažnyčios fasadas, taip pat visas Nicola Filotesio muziejus.[8] Žemės drebėjimas paliko įskilimus Romos Karakalo pirtyse. Drebėjimas buvo toks stiprus, kad specialistai atliko Koliziejaus struktūrinius testus, kurie parodė, kad pastatas nėra pažeistas. Patikrinta buvo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika Asyžiuje, kuri buvo pažeista 1997 m. žemės drebėjimų metu. Šį kartą bazilikos drebėjimai nepaveikė.[9] [10]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]