2009 m. palydovų susidūrimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Susidūrimo schema

2009 m. palydovų susidūrimas buvo pirmasis tokio masto (didžiausias) dviejų dirbtinių palydovų susidūrimas Žemės orbitoje.

Susidūrimas įvyko vasario 10 d. 16:56 UTC laiku apie 789 km aukštyje, virš Taimyro pusiasalio Sibire. Susidūrė kompanijos „Iridium Satellite LLC“ veikiantis palydovas Iridium 33 bei Rusijos kosminėms pajėgoms priklausantis nuo 1995 m. neaktyvus Kosmos-2251. Susidūrimo greitis buvo 11,7 km per sekundę (apie 42 120 km/h). Abu palydovai buvo visiškai sunaikinti, tačiau orbitoje pasklido debesys skeveldrų, kurios kelia grėsmę kitiems orbitoje skriejantiems palydovams (dėl ypatingai didelių greičių, aparatams žalos gali padaryti netgi labai mažos, centrimetrinės dalelės). JAV kosmoso stebėjimo tinklas šiuo metu stebi virš 500 nuolaužų judėjimą, NASA vyr. mokslininkas Nicholas L. Johnson apskaičiavo, kad iš viso susidarė apie 1000 didesnių nei 10 cm skeveldrų, neskaitant mažesnių. NASA teigia, kad nuolaužų susidūrimo su Tarptautine kosmine stotimi tikimybė maža, nes TKS orbita apie 430 km žemiau. Tačiau, pasak Kinijos mokslininkų, nuolaužos kelia pavojų Kinijos palydovams. Nors aeronautikos atstovai taip pat įspėjami dėl galimų skeveldrų liekanų atmosferoje, teigiama, kad jeigu taip nutiktų, ne anksčiau nei po kažkiek mėnesių.

Kosmos-2251 buvo 950 kg svorio ryšių palydovas, įvestas į orbitą 1993 m. birželio 16 d., prieš susidūrimą buvo nebeaktyvus ir skriejo orbitoje kaip kosminė šiukšlė. Iridium 33 svėrė 560 kg, paleistas 1997 m. rugsėjo 14 d. ir buvo vienas iš 66 „Iridium satellite constellation“ tinklo ryšių palydovų.

Tokius susidūrimus numatyti bei jų išvengti šiuo metu yra sudėtinga. Palydovų prasilenkimas per kelių kilometrų atstumą yra labai dažnas reiškinys – minėto Iridium satellite constellation tinklo atveju, palydovai prasilenkia 5 km atstumu 400 kartų per savaitę, susidūrimo tikimybė vertinama kaip 1 iš 50 mln[1]; prie tokių tikimybių, tikslaus susidūrimo atvejo nustatymas sunkiai įmanomas bei neekonomiškas dėl ribotos kompiuterinės galios, operatyvios informacijos apie palydovų išsidėstymą trūkumo, reikalingo kuro kiekio palydovo perorientavimui ir kt.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]