1977 m. Tenerifės aviakatastrofa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1977 m. Tenerifės aviakatastrofa

Nuotrauka po susidūrimo

Data 1977 m. kovo 27 d.
Vieta Tenerifė, Ispanija
Aukų skaičius 560 keleiviai ir 23 įgulos nariai
Likusių gyvų 54 keleiviai ir 7 įgulos nariai (visi Pan Am lėkuve)
Lėktuvas Boeing 777-206B ir Boeing 777-121
Avialinijos KLM Royal Dutch Airlines ir Pan American World Airways

Tenerifės aviakatastrofaaviakatastrofa Tenerifėje, Ispanijoje, įvykusi 1977 m. kovo 27 dieną, kuomet susidūrė du Boeing 747 modeliai: vienas KLM Royal Dutch oro linijų, kitas Pan American World oro linijų lėktuvas. Pirmame lėktuve žuvo visi 248 keleiviai, o iš antrojo lėktuvo žuvo 335 ir išgyveno 61, tai daugiausiai gyvybių (iš viso 583) nusinešusi aviakatastrofa istorijoje.

Susidūrimas įvyko, kai KLM lėktuvas, pradėjo kilti, nors įgula buvo dar negavusi leidimo. Dėl tiršto rūko KLM įgula nematė ant tako buvusio kito lėktuvo iki susidūrimo[1].

Skrydžio istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tenerifės oro uostas buvo neplanuota stotelė abiems skrydžiams.

KLM skrydis nr. 4805[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

KLM lėktuvas išskrido iš Amsterdamo Schipcholo oro uosto. Įgulą sudarė 50-erių kapitonas Jakobas van Zantenas, taip pat Klasas Moirsas ir Viljamas Šroideris.

Lėktuvas buvo pavadintas Reinu (Rijn). Lėktuvu keliavo 234 žmonės ir 14 įgulos narių.

Pan American skrydis nr. 1736[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pan American lėktuvas skrido iš Los Andželo oro uosto, su sustojimu Niujorko JFK oro uoste. Įgulą sudarė 56-erių kapitonas Viktoras Grubsas, taip pat Robertas Bragas, Džordžas Vornsas.

Lėktuvu skrido 380 kelevių ir 16 įgulos narių.

Katastrofa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tamsiai mėlyna linija – Pan Am lėktuvas; šviesiai mėlyna - KLM lėktuvas; raudonas taškas – susidūrimo vieta

Abu lėktuvai ruošėsi kilti iš Los Rodeos oro uosto. Netrukus KLM kompanijos lėktuvui buvo nurodyta judėti į 12-ą pakilimo taką ir laukti leidimo kilti. Pan American reiso pilotams taip pat liepta judėti 12 taku ir nusukti ties trečiu išvažiavimu į kairę. Netrukus KLM gavo nurodymus ir leidimą pakilti. Tuo metu amerikiečių orlaivis nepastebėjęs jam nurodyto trečiojo išvažiavimo vis dar buvo 12-tame take. KLM lėktuvas, gavęs leidimą kilti, pradėjo įsibėgėjimą. Paskui vienas KLM įgulos narių pastebėjo, kad amerikiečių orlaivis vis dar yra ant tako.

Pan Am (kairėje) pilotas bando išvengti susidūrimo su KLM lėktuvu

Jakobas van Zantenas, pamatęs Pan Am lėktuvą, bandė staigiai pakelti lėktuvą, tačiau šis pakilo vos kelis metrus nuo žemės ir rėžėsi į amerikiečių orlaivį.

Tyrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katastrofos tyrimas truko devynis mėnesius. Buvo įrodyta, kad tuo metu savo vietoje nebuvo dispečerių, leidusių kilti olandų lėktuvui. Nurodyta, kad pagrindinė katastrofos priežastis disciplinos trūkumas ir KLM įgulos skubėjimas.

Po tyrimo KLM kompanija prisiėmė atsakomybę ir sumokėjo žuvusiųjų artimiesiems nuo 58 tūkst. iki 600 tūkst. dolerių.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Baron, Robert. „The Cockpit, the Cabin, and Social Psychology“. Global Operators Flight Information Resource. Nuoroda tikrinta vasario 4, 2019.