1958 m. Jonavos potvynis
| 1958 m. Jonavos potvynis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||
1958 m. Jonavos potvynis – viena iš didžiausių stichinių nelaimių Jonavos miesto istorijoje, įvykusi 1958 m. pavasarį, kai dėl spartaus Neries upės vandens lygio kilimo buvo užlieta dalis miesto teritorijos.[1][2][3]
Remiantis Lietuvos aplinkos ministerijos potvynių duomenimis, katastrofinis 1958 m. pavasario potvynis Neries upėje, įskaitant Jonavą, prasidėjo apytiksliai 1958 m. balandžio 20 d., vandens lygis liko aukštas iki balandžio 22 d., kai viršijo kritinius ribinius debitus ties Jonavos stebėjimo punktu.
Įvykio aplinkybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1958 m. pavasaris Lietuvoje pasižymėjo gausiu sniego tirpsmu ir staigiu atodrėkiu. Neries upė, tekanti per Jonavą, smarkiai patvino, o ledo sangrūdos sustabdė vandens tekėjimą. Dėl to susidarė ledų užtvankos, kurios sukėlė staigų vandens lygio pakilimą.
Vanduo ėmė veržtis į miesto žemumose esančius rajonus. Labiausiai nukentėjo Žeimių, Taurostos, Panerių gatvės bei kai kurios pramoninės teritorijos. Kai kur vanduo siekė iki 1,5 metro aukščio.
Padariniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Buvo apsemta dešimtys gyvenamųjų namų;
- Evakuoti gyventojai iš žemiausių miesto vietų;
- Apgadinti rūsiai, sandėliai ir miesto infrastruktūra;
- Laikinai buvo sustabdytas geležinkelio eismas dėl pažeistos pylimo konstrukcijos;
- Dalis įmonių sustabdė veiklą dėl užtvindytų teritorijų;
Reakcija ir atgarsiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sovietinės valdžios institucijos inicijavo avarijos likvidavimo darbus – buvo stiprinami krantai, šalinamos ledo sangrūdos, remontuojama miesto infrastruktūra. Po šio įvykio imtasi prevencinių priemonių: stiprinti Neries krantinės pylimus, gerinti lietaus vandens nutekėjimo sistemą, plėsti civilinės saugos planus.