1944 m. Islandijos konstitucinis referendumas

1944 m. Islandijos konstitucinis referendumas – Islandijoje surengtas konstitucinis referendumas, vykęs 1944 m. gegužės 20–23 d. 1918 m. gruodžio 1 d. Danijos ir Islandijos unijos aktu Islandijai buvo suteikta nepriklausomybė nuo Danijos, tačiau abi šalys liko asmeninėje sąjungoje, o Danijos karalius buvo ir Islandijos karalius. Dviejų dalių referendume rinkėjų buvo klausiama, ar unija su Danija turėtų būti panaikinta ir ar priimti naują respublikinę konstituciją. Abiem klausimams buvo pritarta, kiekvienam iš jų pritarė daugiau kaip 98 % respondentų. Bendras rinkėjų aktyvumas buvo 98,4 %.

Rezultatai

Klausimas	Už		Prieš		Netinkami	Iš viso balsai	Registruoti rinkėjai	Rinkėjų aktyvumas	Rezultatas
	Balsai	%	Balsai	%
Unijos akto panaikinimas	71 122	99.5	377	0.5	1 559	73 058	74 272	98.4	Patvirtinta
Nauja Konstitucija	69 435	98.5	1 051	1.5	2 572				Patvirtinta

Pasekmės

Sąjunga su Danija buvo nutraukta 1944 m. birželio 17 d. Kadangi Danija vis dar buvo okupuota nacistinės Vokietijos, daugelis danų jautėsi įžeisti, kad šis žingsnis buvo žengtas tuo metu. Nepaisant to, Danijos karalius Kristijonas X nusiuntė islandams sveikinimo žinią.

1944 m. birželio 17 d. Tingvedliro nacionaliniame parke buvo surengta respublikinė šventė. 13.30 val. ministras pirmininkas Björn Þórðarson pradėjo iškilmes, po kurių buvo surengta religinė ceremonija. Bažnyčios varpams skambant, buvo pakelta Islandijos vėliava, o parlamento nariai pakilo iš savo vietų. Visi vienašališkai paskelbė, kad nuo šiol Islandija bus respublika. Tada parlamento nariai pirmuoju prezidentu išrinko Sveinn Björnsson. Karo metais jis buvo Islandijos regentas ir karaliaus vietininkas. Jis buvo vienintelis prezidentas, kurio tiesiogiai nerinko Islandijos gyventojai.