Pereiti prie turinio

1460 m. Nortamptono mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nortamptono mūšis
Priklauso: Rožių karai

Mūšio žemėlapis
Data 1460 m. liepos 10 d.
Vieta Prie Nortamptono, Nortamptonšyras, Anglija
Rezultatas Jorkų pergalė; karalius Henrikas VI pateko į nelaisvę
Konflikto šalys
Jorkai Lankasteriai
Vadovai ir kariniai vadai
Ričardas Nevilis
Eduardas IV
Viljamas Nevilis
Hamfris Stafordas 
Džonas Talbotas 
Tomas Persis 
Džonas Bomontas 
Edmundas Grėjus (perėjo į priešo pusę)
Pajėgos
Tiksliai nežinoma Tiksliai nežinoma
Nuostoliai
Nežinoma Apie 300 žuvusiųjų

Nortamptono mūšis – vienas svarbiausių Rožių karų mūšių, įvykęs 1460 m. liepos 10 d. prie Nortamptono, Anglijoje, Nino upės slėnyje, netoli Delaprė abatijos. Jorkų kariuomenė sutriuškino karaliaus Henriko VI šalininkų Lankasterių kariuomenę ir paėmė patį karalių į nelaisvę.[1]

Po pergalės Jorko hercogas Ričardas Plantagenetas pirmą kartą viešai pareiškė pretenzijas į Anglijos sostą, o 1460 m. spalio mėn. priimtu įstatymu buvo paskelbtas Henriko VI įpėdiniu.[2] Tai vienas pirmųjų mūšių Anglijoje, kuriame mėginta masiškai panaudoti artileriją, ir vienintelis Rožių karų mūšis, kuriame buvo šturmuojama įtvirtinta stovykla.[3][2][4]

Lankasterių kariuomenė įsirengė įtvirtintą stovyklą laukuose į pietus nuo Nortamptono, tarp Delaprė abatijos ir Hardingstouno kaimo, remdamasi į Nino upę. Stovyklą juosė vandens pripildytas griovys su įkaltais kuolais, o jos pylimuose buvo išdėstytos patrankos.[2][1]

Puolimas vyko smarkios liūties metu. Lietus sušlapino lankasterių parako atsargas, todėl jų artilerija taip ir neiššovė. Mūšio baigtį nulėmė Edmundo Grėjaus perėjimas į jorkistų pusę, kuris įsakė savo kariams sudėti ginklus ir leido jorkistams prasiveržti į stovyklą. Manoma, kad už šį poelgį Grėjui buvo pažadėta parama sprendžiant ginčą dėl jo valdų, o 1463 m. jis tapo Anglijos iždininku.[3][4]

Įsiveržus jorkistams, mūšis truko vos apie pusvalandį. Gynėjai, negalėdami persigrupuoti siauroje įtvirtintoje stovykloje, pradėjo trauktis. Gindami karaliaus palapinę žuvo keturi žymiausi lankasterių didikai – Bakingamo hercogas, Šrusberio grafas, lordas Egremontas ir vikontas Bomontas; iš viso lankasteriai neteko apie 300 vyrų. Henrikas VI buvo paimtas į nelaisvę savo palapinėje ir su derama pagarba nulydėtas iš pradžių į Delaprė abatiją, o vėliau išvežtas į Londoną.[2][4][3]

Po pergalės Nortamptone karališkoji valdžia perėjo į jorkistų rankas. Jorko hercogas Ričardas Plantagenetas pirmą kartą atvirai pareiškė pretenzijas į karūną, o spalio mėnesį buvo pripažintas Henriko VI įpėdiniu. Karalienė Margarita Anžujietė atsisakė pripažinti susitarimą, kuriuo jos sūnus Eduardas neteko paveldėjimo teisės, todėl karas įsiliepsnojo iš naujo kitose Anglijos teritorijose.[2][3]

Mūšio laukas šiandien

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nortamptono mūšio laukas įtrauktas į oficialų Anglijos istorinių mūšio laukų registrą. Didžioji teritorijos dalis išsaugojo pirminį reljefą. Teritorijoje, kurios dalį šiandien užima Delaprė parkas ir golfo aikštynas, išlikę viduramžių arimų pėdsakai.[paaiškinti][1] Mūšio lauke rastas patrankos sviedinys laikomas seniausiu Anglijoje aptiktu iššautu artilerijos sviediniu.[5]

  1. 1 2 3 „Battle of Northampton 1460, Far Cotton and Delapre (List Entry 1000028)“ (anglų k.). Historic England. Nuoroda tikrinta 2026-07-11.{{cite web}}: CS1 priežiūra: neatpažinta kalba (nuoroda)
  2. 1 2 3 4 5 „English Heritage Battlefield Report: Northampton 1460“ (anglų). Historic England. 1995. Nuoroda tikrinta 2026-07-11.
  3. 1 2 3 4 „The Battle of Northampton“ (anglų k.). The Battlefields Trust. Nuoroda tikrinta 2026-07-11.{{cite web}}: CS1 priežiūra: neatpažinta kalba (nuoroda)
  4. 1 2 3 „Battle of Northampton“ (anglų k.). britishbattles.com. Nuoroda tikrinta 2026-07-11.{{cite web}}: CS1 priežiūra: neatpažinta kalba (nuoroda)
  5. Mike Ingram (2015). The Battle of Northampton 1460 (anglų k.). Northampton Battlefields Society. ISBN 978-0993077791.{{cite book}}: CS1 priežiūra: neatpažinta kalba (nuoroda)