1-as lietuvių dragūnų pulkas
| 1-as lietuvių dragūnų pulkas | |
|---|---|
 Lietuvių dragūnai 1813 m. | |
| Veikė | 1717–1919 |
| Valstybė | Prūsijos karalystė |
1-as lietuvių dragūnų pulkas – Prūsijos karalystės 1717 m. suburtas lietuvių dragūnų pulkas, kuris buvo išformuotas 1919 m. Šis pulkas buvo vienas iš seniausių visoje Prūsijos kariuomenėje.
XVIII a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I 1717 m. balandžio 19 d. įsakė majorui generolui Heinrikui Jordanui fon Vutenau (vokiškai: Heinrich Jordan von Wuthenau) sukurti pulką iš 780 saksų raitelių ir dragūnų, kuriuos Augustas II Stiprusis padovanojo Prūsijos karaliui. Jau gegužę fon Vutenau padalino pulką į aštuonias kuopas. Uniforma buvo baltas švarkas su šviesiai mėlynais išsiuvinėjimais, dėl kurių pulkas buvo vadinamas „Porceliano pulku“. Gruodį pulkui buvo įsakyta žygiuoti į Įsrūtį, Tilžę, Ragainę, Geldapę, Stalupėnus ir Pilkalnį. Visas pulkas pirmąkart buvo suburtas į vieną vietą pratyboms Įsrutyje 1718 m. ir tų metų rugpjūtį jau turėjo dešimt kuopų. 1725 m. buvo nustatyta, kad kiekvienoje kuopoje bus 110 dragūnų ir pačios kuopos pervadintos į eskadronus.
Mirus generolui fon Vutenau 1727 m., pulkas buvo padalintas į dvi dalis – „fon Kosel“ (vokiškai: von Cosel) ir „fon Dokum“ (vokiškai: von Dockum). Pulkui „fon Kosel“ buvo palikta ta pati uniforma ir jam priskirti visi garnizonai, išskyrus Tilžė. Pulkas „fon Dokum“ apsistojo Tilžėje su savo penkiais eskadronais, turėjo švarkus su raudonais išsiuvinėjimais ir po metų dar gavo sidabrinius timpanus. Pulkas „fon Dokum“ vėliau buvo pavadintas 7-uoju pulku.
Laikotarpyje tarp 1734 ir 1746 metų pulkas buvo dažnai perkeliamas iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, į Berlyną, Magdeburgą, Potsdamą ir Tilžę. Galiausiai, 1746 metais Tilžė buvo įtvirtinta kaip pulko pastovus garnizonas.
1-asis Silezijos karas (1740–1742)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per 1-ąjį Silezijos karą, Kotuzico (Chotusitz) mūšyje dragūnai kovėsi su imperatorišku ir karališku (t. y. habsburgų) „fon Birkenfeld“ (von Birkenfeld) kirasyrų pulku. Pulko vėliava (Leibstandarte) buvo prarasta, kai priešų grenadieriai ją atėmė iš sunkiai sužeisto junkerio „fon Rūp“ (von Roop). Pulkas prarado keturis karininkus ir 152 karius, šeši karininkai ir 71 kariai buvo sužeisti. Šalia to, trys karininkai ir 280 karių paimti karo belaisviais.
2-asis Silezijos karas (1744–1745)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per 2-ąjį Silezijos karą adjutantas leitenantas fon Blankenburgas (von Blankenburg) prarado timpanus ir vėliavą kovoje prie Nyderzėreno (Niederzehren). Užtat, Keseldorfo (Kesselsdorf) mūšyje dragūnų pulkas užpuolė saksų karabinierių gvardiją (Karabiniers-garde) ir raituosius grenadierius. Lietuvių dragūnų pulkas nugalėjo saksų pėsčiąją gvardiją ir taip pat saksų pulką „Nyzemoišel“ (Niesemeuschel). Pergalingasis pulkas atėmė iš šiųdviejų pulkų jų vėliavas ir iš saksų karabinierių gvardijos atėmė vėliavą ir sidabrinius timpanus.
XIX a[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Napoleoniniai karai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prūsijai katastrofiškais 1806 ir 1807 metais, 7-asis pulkas kovojo Estoko rezerko korpo (Reserve-Korps L'Estocq) sudėtyje.
| ... Mūšis | Diena ir mėnesis | Metai |
|---|---|---|
| Šulico (Schulitz) | lapkričio 15 d. | 1806 m. |
| Torunės (Thorn) | gruodžio 6 d. | |
| Biežunės (Biezun) | gruodžio 23 d. | |
| Dzialdovo (Soldau) | gruodžio 25 d. | |
| Šipapilio (Schippenbeil) | sausio 11 d. | 1807 m. |
| Ylavos (Pr. Eylau) | vasario 8 d. | |
| Špandene (Spanden) | birželio 4 ir 5 d. | |
| Dytrikiavos (Dietrichsdorf) | birželio 9 d. | |
| Varmės Lidzbarkas (Heilsberg) | birželio 10 d. |
Po Tilžės taikos, Prūsijos kariuomenė buvo reorganizuojama ir to pasekoje pulkai nebesivadino pagal jų pulko vadus. Anksčiau vadinamasis 7-asis pulkas fon Bačko, į kurį buvo įjungti 9-ojo ir 10-ojo dragūnų pulkų rezervo likučiai, buvo pavadintas Rytprūsių dragūnų pulku (Ostpreußisches Dragoner-Regiment) 1808 m. lapkričio 7 dieną. Užtat po savaitės, 1808 lapkričio 14 dienos kabineto įsakymu, pulkas buvo pervadintas 3-uoju lietuvių dragūnų pulku (Dragoner-Regiment Nr. 3. Litthauisches Dragoner-Regiment). Iš pradžių dalinys įsikūrė Tilžėje ir Įsrutyje.[2]
Lietuvių dragūnų pulko 2-asis ir 4-asis eskadronai buvo priskirti 1-ajam judriajam dragūnų pulkui 1812 m. kovo 12 dieną. Šis pulkas buvo dalis generolo Jorko (Yorck) prūsų pagalbinio korpuso, kuris kariavo Napoleono pusėje Napoleono žygyje į Rusiją 1812 m. Pulkas sugrįžo į tėviškę sąlyginai mažai nukentėjęs nuo to žygio.
| ... Mūšis | Diena ir mėnesis |
|---|---|
| Iecavos (Eckau) | liepos 19 d. |
| Kekavos ir Dolės bažnyčios (Dahlenkirchen u. Tomoßna) | rugsėjo 26 d. |
| Bauskė (Bauske) | rugsėjo 27 d. |
| Gravendalė (lat. Grāvendāle, vok. Gräfenthal) | rugsėjo 29 d. |
| Dolės bažnyčia (lat. Doles baznīca, vok. Dahlenkirchen) | lapkričio 16 ir 17 d. |
| Piktupėnai (Pictupöhnen) | gruodžio 26 d. |
| Ragainė (Ragnit) | gruodžio 28 d. |
1812 metais, likusioji pulko dalis buvo laikoma Tilžėje, Geldapėje ir Stalupėnuose.
Vėliau, pulkas kovojo Vokietijoje ir Prancūzijoje 1813 ir 1814 metais.
| ... Mūšis | Diena ir mėnesis | Metai |
|---|---|---|
| Danigkovo (Dannigkow) | Balandžio 5 d. | 1813 |
| Merseburgo (Merseburg) | Balandžio 29 d. | |
| Grosgeršeno (Gr. Görschen) | Gegužės 2 d. | |
| Koldico (Colditz) | Gegužės 5 d. | |
| Kenigsvartos ir Veiciko (Königswartha u. Weißzig) | Gegužės 19 d. | |
| Bauceno (Bautzen) | Gegužės 21 d. | |
| Naumburgo (Naumburg) | Gegužės 24 d. | |
| Liūtų kalno (Löwenberg) | Rugpjūčio 21 d. | |
| Kacbako (Katzbach) | Rugpjūčio 26 d. | |
| Vartenburgo (Wartenburg) | Spalio 3 d. | |
| Mekerno (Möckern) | Spalio 16 d. | |
| Sen Avoldo (St. Avold) | Sausio 11 d. | 1814 |
| Maneu (Manheules) | Sausio 19 d. | |
| La Šausė (La Chaussée) | Vasario 3 d. | |
| Šalon (Châlons) | Vasario 4 d. | |
| Monmirai (Montmirail) | Vasario 11 d. | |
| Šato Tieri (Château Thierry) | Vasario 12 d. | |
| Laono (Laon) | Kovo 9 ir 10 d. | |
| Cėzan (Cézanne) | Kovo 26 d. | |
| Paryžius (Paris) | Kovo 30 d. |
Po Napoleoninių karų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie 1815–1816 metus pulko kariai buvo perkelti į kitas Prūsijos karalystes dalis – Berlyną, Deminą (Demmin) ir Tilžę. Pulko 1-asis eskadronas buvo perduotas 8-ajam dragūnų pulkui 1815 metais, o 1-asis eskadronas buvo greitai atkurtas. Nuo 1815–1816 iki 1860 metų, pulkas buvo laikomas tik Įstrūtyje ir Tilžėje. Tarp 1860 ir 1866 metų, pulkas buvo laikomas Tilžėje ir Ragainėje. Galų gale, nuo 1879 m. pulkas buvo laikomas tik Tilžėje.
Nuo 1819 m. gegužės 27 d., pulkas vadinosi 1-asis lietuvių dragūnų pulkas (Litauisches Drag. Regt. Nr. 1).
| ... Mūšis | Diena ir mėnesis |
|---|---|
| Trautenau (Trautenau) | Birželio 27 d. |
| Kenigsgraco (Königsgrätz) | Liepos 3 d. |
| Tobičau (Tobitschau) | Liepos 15 d. |
Lietuvių pulko 5-asis eskadronas buvo paskirtas į 3-ąjį jungtinį dragūnų pulką 1860 m. gegužės 7 dieną. Šis eskadronas buvo atkurtas tiktais 1866 m. rugsėjo 27 dieną. Užtat 1866 metais pulkas turi atiduoti 4-ąjį ir 6-ąjį eskadroną 10-ajam dragūnų pulkui.
| Pulko eskadronai | ... Mūšis | Diena ir mėnesis | Metai |
|---|---|---|---|
| 1-asis, 4-asis | Flanvil (Flanville) | Rugpjūčio 13 d. | 1870 |
| 3-asis | Kolombė-Nūly (Colombey-Nouilly) | Rugpjūčio 14 d. | |
| Meco (Metz) apgula | Rugpjūčio 19 iki spalio 27 d. | ||
| 3-asis | La granž o bua (La Grange aux Bois), Kolombė (Colombey), Nuazevil (Noisseville) | Rugpjūčio 26 d. | |
| Nuazevil (Noisseville) | Rugpjūčio 31 ir rugsėjo 1 d. | ||
| 3-asis, 4-asis | Šieu ir Peltr (Chieulles u. Peltre) | Rugsėjo 23 d. | |
| 1-asis | Varnėkur (Warnécourt) | Lapkričio 13 d. | |
| Meziėro (Mézieres) apgula | Lapkričio 14 iki 22 d. | ||
| 4-asis | Arci (Harcy) | Lapkričio 16 d. | |
| 3-asis, 4-asis | Amjeno (Amiens) | Lapkričio 27 d. | |
| 4-asis | Lijon la forė (Lyons-la-Forêt) | Gruodžio 4 d. | |
| 1-asis, 3-asis ir 4-asis | Bomon le rožė (Beaumont-le-Roger) | Gruodžio 11 d. | |
| 4-asis | Cerkini (Serquigny) | Gruodžio 13 d. | |
| Orival ir Mūlino (Orival u. Moulineaux) | Gruodžio 30 d. | ||
| Robert le Dijable ir Mezon Brulė (Robert-le-Diable u. Maison Brulet) | Sausio 4 d. | 1871 | |
| 4-asis | Būrnevil (Bourneville) | Sausio 13 d. |
Pulko šefai ir pulkininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | Karinis laipsnis | Vardas |
|---|---|---|
| 1806-1813 | Pulkininkas (Oberst) | Fon Bačko (von Baczko) |
| 1831-1872 | Kavalerijos generolas (Gen. d. Kav.) | Princas Albrechtas iš Prūsijos (Prinz Albrecht v. Preußen) |
| 1895 | Generolas feldmaršalas (Generalfeldmarschall) | Frydrichas Vilhelmas Mykolas Albrechtas Princas iš Prūsijos (Friedrich Wilhelm Nikolaus Albrecht Prinz von Preußen) |
| Metai | Vardas vokiškai |
|---|---|
| 1806 | v. Maltzahn |
| 1813 | v. Platen |
| 1813 | v. Below |
| 1815 | Frhr. Hiller v. Gärtringen |
| 1827 | neužimta |
| 1828 | v. Tietzen u. Henning |
| 1836 | v. Brösicke |
| 1839 | Gregorovius |
| 1841 | v. Auerswald |
| 1847 | v. Dunker |
| 1848 | v. Trotha |
| 1854 | v. Köhler |
| 1857 | Gr. v. Kalckreuth |
| 1862 | v. Bernhardi |
| 1868 | v. Massow |
| 1871 | Frhr. v. Egloffstein |
| 1873 | v. Holtzendorff |
| 1875 | Manché |
| 1883 | v. Kemnitz |
| 1887 | v. Meyer |
| 1892 | Kühls |
| 1894 | v. Gersdorff |
| 1898 | v. Ruppert |
| 1902 | v. Platen |