Žvejų rūmai

Koordinatės: 55°40′56″ š. pl. 21°9′41″ r. ilg. / 55.68222°š. pl. 21.16139°r. ilg. / 55.68222; 21.16139 (Žvejų rūmai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žvejų rūmai
Žvejų rūmai
Žvejų rūmai
55°40′56″ š. pl. 21°9′41″ r. ilg. / 55.68222°š. pl. 21.16139°r. ilg. / 55.68222; 21.16139 (Žvejų rūmai)
Vieta Lietuva Klaipėda, Lietuva
Statusas Pastatytas
Atidarymas 1981 m.
Paskirtis Kultūros rūmai
Talpa 1100 žiūrovų

Klaipėdos miesto kultūros centras Žvejų rūmai – kultūros rūmai Klaipėdoje, Pempininkų mikrorajone. Adresas – Taikos pr. 70. Dirba 44 darbuotojai (2014 m.). 8 tūkst. kvadratinių metrų pastatas. Jame įsikūrę įvairios studijos, veikė sporto kompleksas (anksčiau ketinta pastatyti dar ir baseiną). Žiūrovų salė talpina 1127 vietas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 metų birželio 18 dieną 18 valandą buvo atidaryti Žvejų kultūros ir sporto rūmai. Tądien miestiečiai ir miesto svečiai miniomis plūdo pasižiūrėti didžiausio miesto kultūrai ir sportui skirto pastato. Ilgą laiką jie buvo laikomi prestižiniais.

Iki 1996 metų priklausė Lietuvos žuvies pramonės gamybiniam susivienijimui „Jūra“. Šiam ėmus byrėti, Klaipėdos miesto savivaldybės pastangų dėka 1996 metais Žvejų kultūros ir sporto rūmai perėjo Klaipėdos miestui. Rūmai tapo uždarąja akcine bendrove, kurios 100 % akcijų priklausė Klaipėdos savivaldybei. Įvairūs verslo planai dėl tolesnės veiklos žlugo. Savivaldybė patyrė per 2 mln. litų nuostolių. Rūmų pastatas 10 metų buvo išnuomotas verslininkui Antanui Sadauskui. Šis nepajėgė išlaikyti pastato bei mokėti nuomos mokestį. Nesant galimybės sumažinti nuomos mokestį, verslininkas, remdamasis su Savivaldybe sudaryta sutartimi, nusprendė sumažinti nuomojamų patalpų plotą. Tuomet Savivaldybė pradėjo ieškoti rūmams kito administratoriaus.[1]

2002 metais rūmų fojė kiekvieną pirmadienį vykdavo sportinės „Ringo riterių“ kovos, rudenį ketinta atidaryti čiuožyklą, įrengti krepšinio aikšteles.[2]

Nuo 2003 m. sausio 1 d. Žvejų rūmus administruoja Savivaldybės biudžetinė įstaiga Klaipėdos muzikos centras. Iš biudžeto rūmams išlaikyti kasmet skiriama po 1 milijoną litų, dar 100 tūkst. litų papildomai skiriama vadinamajam palaikomajam remontui. Apie 0,5 mln. litų Žvejų rūmai gauna už patalpų nuomą.[3]

2013 metais Uostamiesčio savivaldybė pradėjo remontuoti šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Dalyje jos paklotos trinkelės, paremontuoti laiptai. 2014 metais klojama ištisinė asfalto danga Taikos prospekte. Žvejų rūmų aikštelės remontui išleista apie 200 tūkst. litų.[4]

Salės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūmuose įrengtos dvi salės:

  • Teatro salė (114 žiūrovų)
  • Didžioji salė (1100 žiūrovų)

Renginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradiciniai renginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kalėdinės eglutės vaikams
  • Tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis
  • Šalies teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Jaunatis“
  • Valstybinių švenčių, atmintinų dienų minėjimo renginiai mieste

Kiti renginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvejų rūmų organizuoti kiti renginiai:

Kolektyvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvejų rūmuose veikia dešimt mėgėjų meno kolektyvai (4 teatrai, 4 chorai, 2 šokių ansambliai).

Teatrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pantomimos teatras „A" (Meno vadovas Aleksas Mažonas)
  • Jaunimo teatras „Be durų" (Meno vadovė Angisė Juškevičienė)
  • „Gliukų teatras“ (Meno vadovas Arvydas Šarka)
  • Klaipėdos pilies teatras (Meno vadovas Alvydas Vizgirda)

Chorai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mišrus choras „Cantare" (Meno vadovas Ramūnas Baršauskas)
  • Mišrus choras „Klaipėda" (Meno vadovė Miglė Mosėnienė)
  • Moterų choras „Dangė“ (Meno vadovė Judita Kiaulakytė)
  • Tremtinių choras „Atminties gaida“ (Meno vadovas Vytautas Saikauskas)

Šokių kolektyvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tautinių šokių sambūris „Vėlunga" (Meno vadovas Vidmantas Mačiulskis)
  • Tautinių šokių kolektyvas „Žilvinas" (Meno vadovė Gitana Puzinienė).[5]

Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Direktorė Kristina Jakštė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]