Asteriskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Žvaigždutė (skyrybos ženklas))
Jump to navigation Jump to search
Skyrybos ženklai

apostrofas ( ' ) ( )
skliausteliai ( ( ) ) ( [ ] ) ( { } ) ( ⟨ ⟩ )
dvitaškis ( : )
kablelis ( , )
brūkšnys ( ) ( ) ( ) ( )
daugtaškis ( ) ( ... )
šauktukas ( ! )
taškas ( . )
brūkšnelis ( - ) ( )
klaustukas ( ? )
kabutės ( ‘ ’ ) ( “ ” ) ( « » )
kabliataškis ( ; )
pasvirasis brūkšnys ( / )
tarpas (   )
skirsnis ( § )

Tipografiniai ženklai

ampersandas ( & )
žvaigždutė ( * )
eta ( @ )
pasvirasis kairinis brūkšnys ( \ )
laipsnis ( ° )
grotelės ( # )
tildė ( ~ )
vertikalusis brūkšnys ( | )
dalybos ženklas ( ÷ )

Asteriskai knygos puslapio pabaigoje

Asteriskas arba žvaigždutė (lot. asteriscus, gr. ἀστερίσκος, asteriskos – žvaigždutė) – žvaigždutės pavidalo tipografinis ženklas.

Asterisku tekste pažymimos išnašos, kartais taip skiriamos atskiros teksto dalys ar teksto pabaiga; lingvistiniuose raštuose – atkurtos ir sukurtos žodžių formos ir kiti sutarti dalykai, [1] žodžiuose, dažniausiai keiksmažodžiuose, rašomuose viešoje vietoje – praleidžiamos, bet numanomos raidės.

Dabartinė žvaigždutė dažniausiai penkiakampė sans-serif grupės šriftuose, šešiakampė serif grupės šriftuose ir šešiakampė arba aštuonkampė jei rašyta ranka. Viduramžių geneologijos įrašuose vartojama septynkampė žvaigždutė (gimimo datai žymėti). „Asteriskas“ (gr. ἀστερίσκος, lot. asteriscus) tiesiogiai reiškia „maža žvaigždelė“.[2]

Manoma jog simbolis buvo įvestas II amžiuje pr. m. e. graikų filofofo Aristofano, žyminčiojo nuomone neaiškioms ar beprasmėms vietoms žymėti.[3]. Ir dabar neretai žvaigždutės įrašomos vietoje nežinomų ar neįskaitomų teksto dalių, jomis pakeičiama dalis viešai rašomo labai nevartotino žodžio (jei tokį rašyti visgi reikalinga), žymimos atkurtos ar naujai sukurtos žodžių formos.[4] Informatikoje (paieškos užklausose) žvaigždutė neretai panašiai reiškia jog turinys toje vietoje gali būti bet koks (nam* - namas, namai ir pan).

Asterisku tekste taip pat pažymimos išnašos, ypač jei jų nedaug. Jei išnašų puslapyje ne viena, antroji išnaša žymima dviem ir trečioji - trimis žvaigždutėmis ( *, **, ***). Esant daug išnašų žvaigždutės nepraktiškos ir vartojami skaitmenys.

Asteriskais kartais taip skiriamos atskiros teksto dalys ar žymima teksto pabaiga.

Asteriskai knygos puslapio pabaigoje

Šiuo metu asteriskui skirta labai daug Unicode kodų tačiau praeityje daugelyje rašomųjų mašinėlių jo išvis nebuvo. Oficialus kelias atspaudinti asteriską tokiais įrenginiais yra spausdinti x ir (po žingsio atgal) toje pat vietoje brūkšnelį (-). Taigi rašomosios mašinėlės žvaigždutė buvo šešiakampė.

Kodai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Simbolis Unicode Komentaras
* U+002A Seniausas ASCII kodas (HTML &)
U+FE61 Mažas
U+FF0A Platus
U+204E Nuleistas, HTML ∗
U+2217 Asterisko operatorius (matematinis)
٭ U+066D Arabiška žvaigždė
U+2721 Dovydo žvaigždė
U+203B Rytų Azijos ženklas reiškiantis kelią ar nuorodą (kilęs iš jap. 米印).
U+2042 Asterizmas (naudojamas gana susijusioms teksto dalims atskirti).
U+2051 Dvi žvaigždutės
U+2722 Keturkampis ašarų pavidalo
U+2723 Keturkampis balionų pavidalo
U+2724 Paryškintas keturkampis balionų pavidalo
U+2725 Keturkampis kuokų pavidalo
U+2731 Paryškintas
U+2732 Atviro centro
U+2733 Aštuonkampis
U+273A Šešiolikakampis
U+273B Ašarų pavidalo (spinduliais)
U+273C Atviro centro, ašarų pavidalo
U+273D Paryškintas ašarų pavidalo
U+2743 Paryškintas tuščiaviduriais ašarų pavidalo spinduliais
U+2749 Balionų bei spyglių pavidalo spinduliais
U+274A Propeleris
U+274B Paryškintas propeleris
Music-pedalup.svg U+1D1AF Muzikinis ženklas, nurodo atleisti ilgos skambesio trukmės pedalą.
󠀪 U+E002A Tag

Visus asteriskus galima įterpti HTML seka &amp#x{unicode};, pavyzdžiui šešiolikakampis asteriskas (U+273A, ✺) - ✺).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 35 psl.
  2. ἀστερίσκος, Henry George Liddell, Robert Scott, A Greek-English Lexicon, on Perseus
  3. ЭСБЕ/Астерический знак
  4. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 35 psl.