Žvaigždėtoji viksva
| Carex echinata |
|---|
 Žvaigždėtoji viksva (Carex echinata ) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Carex echinata Murray, 1770 |
| Sinonimai |
|
Žvaigždėtoji viksva (Carex echinata) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas. Žvaigždėtosios viksvos pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: „carex“ – viksva, „echinata“ – dygliuota.
Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugiametis, pilkai žalias, tankiakeris, 15– 45 cm aukščio, trumpą šakniastiebį išauginantis augalas. Stiebai statūs, standūs, ploni, 1– 2 mm storio, tribriauniai, žemiau žiedynų šiek tiek šiurkštūs. Lapai gana standūs, 1,5– 2 mm pločio, lovelio pavidalo, laipsniškai nusmailėjusiomis, šiurkščiakraštėmis viršūnėmis, trumpesni už stiebus; apatinės makštys trumpos, šviesiai rudos, viršutinės – blyškiai žalsvos, jų kraštai plėviški. Žiedynas – paprasta, trumpa, 2– 3 cm ilgio pertraukta varpa, susidedanti iš (2) 3– 4 (6), maždaug per 0,7 cm viena nuo kitos nutolusių varpučių; jų maišeliai žvaigždiškai išsidėstę. Viršūninė varputė stambesnė už kitas, iki 1,5 cm ilgio, jos viršuje yra piesteliniai žiedai, apatinėje dalyje – kuokeliniai, jų pažiedės po žydėjimo prisiglaudžia prie varputės ašies ir sunkiai įžiūrimos, todėl atrodo, tarsi varputės turėtų ilgą kotelį; likusios varputės pusiau apvalios, 0,5– 1 cm ilgio, pamate turi pavienius kuokelinius žiedus. Varputės 3– 5, žalsvai geltonos, vienos nuo kitų šiek tiek nutolusios, pamatinėje dalyje su kuokeliniais, o viršutinėje dalyje su 5– 7 piesteliniais žiedais. Varpučių pamate yra šeriški žiedynlapiai arba jų nėra. Pažiedės plačiai kiaušiniškos arba kiaušiniškos, smailiaviršūnės, rausvai rusvos su žaliu ruoželiu nugarėlėje ir plačiais, baltais, plėviškais pakraščiais. Maišeliai plėviški, žvaigždiškai atsilošę, žalsvai rudi, kiaušiniški, 3,5– 4 mm ilgio, ilgesni už pažiedes; išorinė puse išgaubta, turi 10– 12 ryškių gyslų, vidinė – plokščia, tik pamate gyslota; pamate jie apvalūs, beveik bekočiai, viršūnėje laipsniškai nusmailėdami, užsibaigia ilgu, plokščiu, šiek tiek lenktu, aštriakraščiu, išorinėje pusėje giliai skeltu, dvidančiu snapeliu. Vaisiai maži, kiaušiniški, suploti.
Žydi gegužės – birželio mėnesį. Hemikriptofitas. Vaisius išplatina gyvuliai, kuriems jie gali įsivelti į plaukus arba įsmigti į odą.
Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Auga pelkėse, pelkių pakraščiuose, pelkėtose pievose ir miškuose. Įeina į aukštapelkių šlaito apatinės dalies raistinių bei plynraistinių bendrijų sudėtį.
Paplitimas Lietuvoje: dažnas visoje šalyje.
Bendras paplitimas: beveik visa Vakarų bei Rytų Europos miškų zona ir Kaukazo bei rytinės Viduržemio pajūrio srities kalnai (miškų ir subalpinė juostos), Priešakinė Azija, Šiaurės Amerika, Azorų salos, Naujoji Zelandija, Australija, Kosmopolitas.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
- V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.