Žvėryno akmuo su ženklais
| Žvėryno akmuo su ženklais | |||
|---|---|---|---|
  Žvėryno akmuo su ženklais |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Vilniaus miesto savivaldybė | ||
| Seniūnija | Žvėryno seniūnija | ||
| Aukštis | 0,8 m | ||
| Plotas | 2x1,9 m | ||
| Naudotas | XV a. II pusė – XVI a. pr. | ||
| Kodas | 1800 | ||
Žvėryno akmuo su ženklais – istorijos paminklas Vilniuje, Žvėryno mikrorajone. Aptinkamas dešiniajame Neries krante, 0,3 km į pietus nuo Liubarto tilto, 100 m į pietryčius nuo Vytauto gatvės, prie pakrantės tako.
Riedulio amžius datuojamas XV a. II pusės – XVI a. pradžios laikotarpiu.[1] Dabartinė jo vieta nėra autentiška. 1999 m. akmuo buvo perkeltas už daugiau nei 20 m nuo buvusios vietos, siekiant jį išsaugoti.[2]
Žvėryno akmuo yra žmogaus apdorotas riedulys, kurį sudaro rausvai pilkas stambiagrūdis granitas. Akmuo netaisyklingos formos, 2 m ilgio, 1,9 m pločio ir iki 0,8 m aukščio nuo žemės paviršiaus. Akmens pietvakarių šone iškaltas 1,2 m skersmens apskritimas, o jame - 76 cm aukščio ir 37 cm pločio stiebų vartai, vadinamieji Gedimino stulpai. Iškaltų griovelių plotis 2-3 cm, o gylis 1-2 cm. Akmuo buvo skirtas žymėti didžiojo kunigaikščio žemių ribas.[1]
Gedimino stulpai - plačiai paplitęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas. Pasak Adolfo Tautavičiaus, panašus herbas buvo iškaltas ir žemės valdų akmenyje prie Vilniaus-Verkių kelio.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žvėryno akmuo išaiškintas XX a. viduryje. 1958 m. akmenį surado bei nufotografavo kraštotyrininkas Vladas Šaulys (1902–1977). Akmuo gulėjo upės vagoje, jos seklumoje, 10 m atstumu iki kranto. Šia medžiaga V. Šaulys pasidalijo su Petru Tarasenka, kuris atsakė, jog akmuo galėjęs žymėti didžiojo kunigaikščio žuvavimo Nery ribą.[4]
XX a. devintajame dešimtmetyje, pradėjus statyti Neries krantinę, tapo aktualu Žvėryno akmeniui sugrąžinti jo pirmykštę padėtį, nes jis gulėjo apverstas, herbo kuorais žemyn. Visuomenininkų grupė, po kelių bergždžių kreipimųsi Į Vilniaus valdžią, ėmėsi savarankiškų veiksmų: 1999 m. rudenį akmenį perkėlė už 22,9 m nuo buvusios vietos ir priešais pastatė aukurėlį. Perstatant akmenį, buvusioje apačioje rastos iškaltos trys gilios duobutės (skylės), kurių anksčiau nesimatė. Kaip paaiškėjo, jos nebuvo kultinės, nes praeityje iškaltos siekiant užkabinti ir išvilkti lynais laivybai trukdžiusį riedulį.[4]
Žvėryno akmens ankstyvesnioji (iki perkėlimo 1999 m.) vieta ir padėtis taip pat nebuvo autentiška, nes ketvirtajame XX a. dešimtmetyje, valant upę nuo akmenų, jis buvo kažkiek pavilktas. 1936-1938 m. iš Neries buvo išvelkami akmenys - juose iškalama skylė, ir jie prie baržų pritvirtintais lynais tempiami į krantą. Neryje ties Nuvažiavimo gatve iš akmenų ir medinių polių buvo pastatyta apsauginė užtvara (damba), kurios dalimi, manoma, buvo tapęs ir Žvėryno akmuo.[4]
Sovietmečiu Žvėryno akmuo buvo įtrauktas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą,[5] o 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 „Žvėryno akmuo su ženklais“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Žvėryno akmuo – senasis Vilniaus miesto riboženklis madeinvilnius.lt 2017-12-17
- ↑ 2. Žymėtieji akmenys. Akmenys riboženkliai lad.lt p. 107
- 1 2 3 Aleksandras Stabrauskas. Du istoriniai Vilniaus akmenys: jų lokalizacija ir paskirtis lituanistika.lt, 2008 m.
- ↑ Akmuo su išraižytais Gediminaičių stulpais vilnijos vartai.lt
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gediminaičių akmuo Vilniuje: ne abejoti, o didžiuotis vykintokeliai.lt 2021-08-28
- Žvėryno akmuo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio žemių riboženklis (XV a.) efoto.lt