Žoliapjovė
Žoliapjovė – prietaisas, skirtas žolei pjauti.[1] Žoliapjovė vejų žolei pjauti vadinama vejapjove.[2]
Dažniausiai naudojamos rankinės ir savaeigės žoliapjovės. Taip pat naudojamos arklinės ir traktorinės.[1] Rankinė žoliapjovė stumiama rankomis, skiriama mažiems plotams; savaeigė žoliapjovė sumontuota ant važiuoklės su varikliu, kuris varo ir pjaunamąjį aparatą; arklinė žoliapjovė traukiama arklių, o traktorinė žoliapjovė būna prikabinama arba pakabinama prie traktoriaus.[1] Taip pat yra plaukiančioji žoliapjovė, kuri skirta ne žolei, bet meldams, nendrėms pjauti.[1]
Pirmąją mechaninę vejapjovę XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje išrado anglas Edwinas Beardas Buddingas (1795–1846).[3]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 4 Žoliapjovė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-02).
- ↑ Vejapjovė(parengė Antanas Sakalauskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-02).
- ↑ Craughwell, Thomas J. (2014). Išradimai, pakeitę pasaulį. Vertė Jonas Vitkūnas. Alma littera. p. 212. ISBN 9786090116470.