Žinano apygarda
| Žinano apygarda 日南郡 | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Kinijos imperija | |||
| Provincija | Dziaodžou | |||
| Administracinis centras | Sidziuanas | |||
| Apskritys | 5 | |||
| 111 m. BC–229 m. | Han dinastija | |||
| 229–280 m. | Rytų U | |||
| 265–420 m. | Dzin dinastija | |||
Žinano apygarda (kin. 日南郡, pinyin: Rìnán-jun), Niatnamo apygarda (viet. Quận Nhật Nam, 郡日南) – Han dinastijos Kinijos administracinis vienetas, buvęs dabartiniame Vidurio Vietname. Jis sudarė vieną Dziaodžou provincijos (dar vadintos Dziaodži provincija) dalį.
Apygarda apėmė Vietnamo pajūrio ruožą, kur dabar yra Kuangči, Hujės, Danango provincijos. Buvo piečiausia Kinijos imperijos apygarda. Ribojosi su Dziudženo apygarda šiaurėje.
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]111 m. pr. m. e. Kinijos Han dinastijos imperatoriaus Udi armija užkariavusi Namvieto teritoriją, sukūrė Dziaodžou provinciją. Naujai nukariavus Žinano teritorijas, apie 48 m. pr. m. e. suformuota devintoji provincijos apygarda – Žinanas. Jos pavadinimas reiškė „Į pietus nuo Saulės“, taip pabrėžiant jo padėtį piečiau Vėžio atogrąžos. Administraciniu centru tapo Sidziuanas.[1]
Kaip ir gretimoje Dziaodži apygardoje per Kinijos valdymą vyko ne vienas vietinių tautų sukilimas. Vieną didžiausių iš jų sukėlė Chu Lienas (viet. Khu Liên, 區連). 192 m. jam pavyko nuo Kinijos atskirti piečiausią Sianglinio provinciją ir čia sukurti Linji karalystę, karūnuojantis pirmuoju jos valdovu.
III a. pradžioje žlugus Han dinastijai, Kinijos kontrolė apygardoje silpo. Rytų U (229–265) laikais Linji karalystė nukariavo Lužongo apskritį, o iki Liang dinastijos (502–544 m.) Linji jau valdė visą Žinaną. Todėl apygardos nebeliko.
607 m. Žinano apygardą Jandžou provincijos sudėtyje trumpam atkūrė Sui dinastija, kuri nukariavo šiaurinę senojo Žinano dalį. Tačiau 625 m. Tang dinastija pavertė ją Huandžou apskritimi (kin. 驩州, pinyin: Huānzhou). Kurį laiką terminai Žinanas ir Huandžou buvo vartojami sinonimiškai. VIII a. Žinano pavadinimas nunyko.
Administracinis dalinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |
| Vietnamo istorija | |
| Šiaurė | Centras |
| Hongbang | Sahuinis |
| Vanlangas, Aulakas | Hotontinis |
| Namvietas | |
| Han (Dziaodžou): | |
| Dziaodži, Dziudžen | Žinanas |
| Vanšuanas | Lamapas |
| Tang (Anamas) | |
| Ngo > Din > Le | Čampa |
| Li > Čan > Ho | |
| Ming (Dziaodži) | |
| Le > Mak | Panduranga |
| Čin | Nguen |
| Taison > Nguen | |
| Prancūzijos Indokinija: | |
| (Tonkinas, Anamas, Kočinčina) | |
| Š. Vietnamas | P. Vietnamas |
| Socialistinė Vietnamo Respublika | |
| Vietnamo istoriniai regionai: Šiaurė, Vidurys, Pietūs, Aukštumos | |
Pasak 111 m. išleisto traktato „Han dinastijos istorija“ (kin. 漢書, pinyin: Hàn shū), apygardoje buvo 14 tūkst. ūkių ir 69 tūkst. gyvenojų. Ji buvo dalinama į 5 apskritis (viet. huyện, 縣):[2]
- Sidziuanas (kin. 西捲, pinyin: Xijuan, viet. Tây Quyển) – dab. Kuangči provincija (Zianio upės baseinas);
- Bidzingas (kin. 比景, pinyin: Bijing, viet. Tỉ Cảnh) – dab. Kuangči provincija (Niatlės upės baseinas);
- Džuvu (kin. 朱吾, pinyin: Zhuwu, viet. Chu Ngô) – dab. Kuangči provincija (Takhano upės baseinas);
- Lužongas (kin. 盧容, pinyin: Lurong, viet. Lô Dung) – dab. Hujės provincija (Bo ir Huong upių baseinai);
- Sianglinis (kin. 象林, pinyin: Xianglin, viet. Tượng Lâm) – dab. Danango provincija (Tubono ir Čachuko upių baseinai);