Žievės tekstilė
Žievės tekstilė, žievės audinys – tekstilė, gaminama iš medžio žievės, dažniausiai iš apatinio žievės sluoksnio (karnienos). Kaip ir oda bei kailis, medžio žievės tekstilė yra seniausia žmonijai žinoma tekstilės forma, naudota iki atrandant audimą.
Įvairovė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]_-_Google_Art_Project.jpg)
Žievės tekstilė kadaise buvo paplitusi didelėje Azijos, Afrikos, Amerikos ir Okeanijos dalyje. Šiuo metu tradicija išlikusi tik nedidelėse bendruomenėse.
Tropikų šalyse ji gaunama plakant elastingą tam tinkančių medžių žievę specialiais įrankiais, taip ją suminkštinanti ir suploninant, po to ištempus džiovinant. Dažniausiai tam tinka šilkmedinių šeimos medžiai. Afrikoje ši tradicija buvo paplitusi Kongo džiunglėse, Ruandoje, Tanzanijoje, Ugandoje, Malavyje, Zambijoje. Taip pat tarp ašančių Vakarų Afrikoje. Dauguma šių tradicijų yra nunykusios, tačiau jas išsaugojo Kongo mbučiai ir Ugandos tautos.[1]
Pietryčių Azijoje buvo gaminama įvairi žievės tekstilė, priklausomai nuo tautos. Iki mūsų dienų tradiciją išlaikė centriniame Sulavesyje, kur gaminama balta žievės tekstilė, marginama ryškiomis spalvomis ir simboliais, tokiais kaip ragai, gėlių žiedai, saulutės. Ypač populiarios vyriškos skarelės siga ir moteriškos palaidinės halili.[1]
Okeanijoje kaip pagrindinė tekstilė ilgą laiką buvo naudojamas popiermedžio (Broussonetia papyrifera) pluoštas, vadinamas tapa. Tokia tekstilė išplito Melanezijoje, Polinezijoje. Šiuo metu yra pamirštas daugelyje vietų, tačiau vis dar gaminamas ir naudojamas Fidžyje, Tongoje ir kitose šalyse.[2]
Žievė tekstilei panaudojama ne tik plakant. Iš medžio karnienos gali būti verpiami ir siūlai, kurie gali būti pinami, mezgami arba audžiami. Tokių siūlų gaminių pavyzdys yra papuasų krepšiai nokenai.[3]
Siūlų gaminimas iš karnienos ypač paplito šaltesnio klimato šalyse, kur nebuvo tinkamų medžių su minkšta žieve. Šiaurės vakarų kranto indėnai gamindavo siūlus iš didžiosios tujos ar nutkinio geltkiparisio. Nisgaa iš tokių siūlų ausdavo puikius čilkato audinius.[4] Ainu šiaurinėje Japonijoje ausdavo atušus (アットゥシ attush). Dažniausiai buvo naudojama guobos (ulmus laciniata) arba liepos (tilia japonica) karniena, kuri buvo verdama, o paskui verpiama į siūlus (ohyo). Gauti siūlai austi į audinius.[5]
Šiaurinėse šalyse medžio žievė buvo naudojama ir apavui gaminti. Atapaskai šiaurinėje Amerikoje avalynę gamindavo iš beržo tošies.[6] Šiaurės rytų Europos miškuose finai, baltai ir slavai iš karnienos gamino vyžas.[7]
-
Bušongų ževės tekstilė (Kongas) -
Kalimantano žievės tekstilė -
Sulavesio žievės tekstilė -
Fidžio tapa (masi) -
Ainu atušas
_from_Fiji,_Honolulu_Museum_of_Art.JPG)
Ugandoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Ugandos medžio žievės audinių gamyba | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| |
| Žievės tekstilės gamyba | |
| Vieta |  Uganda
|
| Regionas** | AFA |
| Įrašas | 2005 |
| Nuorodos | |
|
Nuoroda |
 Vikiteka: |
Žievės tekstilėVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Ugandoje žievės tekstilė vadinami lubugo ir jos gamyba vis dar išlieka svarbia tradicija. Ji UNESCO 2005 m. buvo paskelbta kaip nematerialusis pasaulio paveldas.[8]
Žievės tekstilė gaminama įvairių Ugandos tautų, tačiau populiariausia tarp bagandų. Čia tuo užsiima Ngongės klanas, kuriam vadovauja kaboggoza, vyriausiasis amatininkas. Klanas tiekia audinius Bugandos karaliams.
Tekstiei naudojama fikuso rūšis (Ficus natalensis), čia vadinamas mutuba. Medžio žievė lupama drėgnuoju sezonu. Kiekvienas medis naudojamas tik kartą per metus, ir nuluptos odos vietos aprišamos banaų lapais, kad medis užgytų. Dar šlapia žievė minkštinama verdant ir ilgai plakama specialiais įrankiais, kol gaunama elastingas ir plonas audinys. Kartais jo dydis gali išaugti dešimteriopai. Gauta tekstilė džiovinamas ištempta, ir tuo metu išgaunama specifinė ruda spalva. Tekstilė yra vilkima kaip toga, surišta. Karaliams skirta tekstilė dažoma baltai ir juodai.
Tokie rūbai vilkimi ceremonijų metu. Tačiau audinius galima naudoti užuolaidoms, uodų tinkleliams, skrybėlėms gaminti. Kadaise labai populiarus audinys pradėtas vis mažiau naudoti nuo XIX a., atsiradus pigesnėms ir paprastesnėms medžiagoms. Tačiau jis ir toliau išlieka ir gaminamas kaip svarbi bagandų, batorų ir kitų tautų tapatybės forma.[8]
-
Žievės lupimas -
Batorai su žievės tekstilės rūbais -
Rankinės iš medžio tekstilės -
Skrybėlės iš žievės tekstilės -
Žmogus su žievės rūbais -
Prabangūs medžio žievės rūbai -
Batorė mergina su žievės rūbais
Susijusios pasaulio paveldo tradicijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Nokenas, tradicinis pintas Papua krepšys (2012,
Indonezija, reikalingas apsaugos) - ʻIe samoa plonasis demblys ir jo kultūrinė vertė (2019,
Samoa)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 The ancient craft of barkcloth across the world
- ↑ Igglesden, Katrina Talei (July 2019). Traditionally Contemporary? Understanding Urban Fijian Masi. Volume 1. [thesis] (PDF). England: University of East Anglia.
- ↑ Noken multifunctional knotted or woven bag, handcraft of the people of Papua
- ↑ Emmons, George Thornton (1991). The Tlingit Indians (Anthropological Papers of the American Museum of Natural History). p. 222. ISBN 9780295970080.
- ↑ A Cotton Coat Made by Japan's Ainu People, American Museum of Natural History, 2018-01-17
- ↑ William Simeone, A History of Alaskan Athapaskans, 1982, Alaska Historical Commission.
- ↑ Schwäbische Zeitung: Forscher finden Steinzeit-Sandale am Bodensee. Archived 28 July 2020
- ↑ 8,0 8,1 Barkcloth making in Uganda
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |