Židikų herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Židikų herbas – vienas iš Židikų heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo skydo sidabriniame lauke iš žalios papėdės išauga du žali medžiai, tarp kurių - juoda koplytėlė.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sidabrinė arba balta spalva heraldikoje reiškia turtą, dorą, skaistumą ir nekaltybę.
  • Žalia spalva simbolizuoja laisvę, grožį, sveikatą ir viltį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Židikai istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos ir bendruomenės atstovais svarstant naujo herbo simbolius buvo siūlyta pavaizduoti objektus susijusius su Šatrijos Raganos kūryba arba su viena iš miestelio vardo kilmės aiškinimo versija, kad Židikų vardas kilo nuo žodžio žydėti ir kt. Tačiau apsistota ties koplytėlės simboliu. Tai aliuzija į kapinėse esančią Šatrijos Raganos koplyčią, tuo pačiu pažymint kryžių, koplytėlių statymo Lietuvoje tradiciją, kuri siekia XVI a. Židikuose ir aplinkinėse vietovėse yra išlikę 22 koplytstulpiai ir koplytėlės, iš kurių septynios įrašytos į Valstybės saugomų dailės paminklų registrą. 2001 m. gegužės 18 d. UNESCO Lietuvos kryždirbystę įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą.

Herbo etalono autorius dailininkas Rolandas Rimkūnas. Heraldikos komisija aprobavo 2007 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2007 m. gruodžio 22 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-1210.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]