Žemaitkiemis (Saugos)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Žemaitkiemis
Zemaitkiemio baznycios pastatas.jpg

Žemaitkiemis
Koordinatės 55°25′08″š. pl. 21°27′50″r. ilg. / 55.419°š. pl. 21.464°r. ilg. / 55.419; 21.464 (Žemaitkiemis)Koordinatės: 55°25′08″š. pl. 21°27′50″r. ilg. / 55.419°š. pl. 21.464°r. ilg. / 55.419; 21.464 (Žemaitkiemis)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Saugų seniūnija
Gyventojų skaičius 145 (2011 m.)

vok. Szameitkehmen

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žemaĩtkiemis
Kilmininkas: Žemaĩtkiemio
Naudininkas: Žemaĩtkiemiui
Galininkas: Žemaĩtkiemį
Įnagininkas: Žemaĩtkiemiu
Vietininkas: Žemaĩtkiemyje

Žemaitkiemis – kaimas Šilutės rajone, pusiaukelėje tarp Šilutės ir Saugų (maždaug po 7–8 km), šalia kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda . Seniūnaitijos centras. Manoma, kad šios gyvenvietės įkūrėjas buvo žemaitis arba ateivis iš Žemaitijos. Žemaitkiemyje yra geležinkelio stotelė, parduotuvė, biblioteka, iki 2005 m. veikė pradinė mokykla.

Geležinkelio stotis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1875 metais, nutiesus Tilžės – Klaipėdos geležinkelį, Žemaitkiemyje įrengta traukinių sustojimo vieta. 1892 m. čia pradėta priiminėti smulkias siuntas, o 1911 m. – ir vagonines siuntas. Žemaitkiemis tapo geležinkelio pusstotė.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. rugpjūčio 2 d., sekmadienį, rusų rinktinė (apie 300 vyrų) peržengė sieną, ir jos patruliai užėmė Žemaitkiemio ir Kukoraičių (arba Kukorų) geležinkelio stotį. Jie Žemaitkiemyje sunaikino telegrafą ir signalizacijos įrenginius, susprogdino bėgius. Geležinkelietis peršovė rusų kareivį. Tada rusai, suėmę du brolius Deckius, paskubomis atsitraukė.

Po antrojo pasaulinio karo geležinkelio pusstotė panaikinta. Keleivinis traukinys Klaipėda- Pagėgiai sustodavo ir Žemaitkiemy.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1905 metais Žemaitkiemyje gyveno 158 gyventojai, iš jų – 67,1 % lietuvių.
  • 1925 metais Žemaitkiemio kaime (kartu su Miestelių kaimu) gyveno 344 gyventojų.

Be 35 ūkininkų, paminėti ir kitokių profesijų žmonės: Dawideit – akušerė, Elmenthaler – mokytojas, Genuttes – miško darbininkas, Rose – mėsininkas, Spingat ir Tenz – kalviai, Deluweit – melžėjas.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2011 m.
1871 m. 1885 m. 1905 m. 1910 m. 1925 m. 1959 m.sur.
119 125 158 179 344 107
1970 m.sur.[2] 1979 m.sur. 1987 m.[3] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
195 148 151 154 165 145


Mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1875 m. Žemaitkiemyje atidaryta pradinė mokyklą, o 1900 m. – antra klasė joje. Iki 2005 m. veikusi mokykla pastatyta 1929 m. Baptistų bažnyčioje 19361939 metais veikė privati lietuviška mokykla, kuri buvo uždaryta Klaipėdos kraštą užėmus vokiečiams.

Bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1903 metais pastatyta evangelikų baptistų bažnyčia. Religinėms apeigoms tarnavo iki 1959 metų. Nuo 1959 iki *1998 metų ji buvo naudojama kaip klubas, vėliau – paversta kombinuotų pašarų sandėliu. Maldos namų atkūrimu rūpinosi evangelikų baptistų bažnyčios diakonas Vytautas Baranauskas. Svarų indėlį bažnyčios atgavimui ir atstatymui įnešė ir Herbert Jaksteit, gimęs Žemaitkiemio kaime, dabar gyvenantis Kelne, Vokietijoje. Pamaldos šiuo metu čia vyksta du kartus per mėnesį. Kai pamokslą sako atvykstantis pastorius Jaksteit, į bažnyčią visada ateina daug žmonių. Kaimo Lietuviška babtistų draugystė 19031910 m. leido laikraštį „Pasiuntinystės laiškas“.

Kitos įstaigos ir verslas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemaitkiemio savanorių gaisrininkų draugija
  • Iki 1945 m. Žemaitkiemyje veikė laisvanoriškoji ugniagesių draugija, kuriai vadovavo vietos ūkininkas Schnellenkamp Fritz.
  • Nuo 1952 m. iki 1992 m. Žemaitkiemyje veikė biblioteka.
  • Žemaitkiemio medicinos (akušerinis) punktas pastatytas 1957 metais ir veikia iki šiol.
  • Vinių fabrikas veikė nuo 1921 m. iki bankroto 1933 m. [1]
  • Tolio gamykla (Teerfabrik) (tolis – dervuotas neperšlampamas kartonas stogo dangoms) taip pat veikė tarpukario laiku, nuo 1928 m. iki 1939 m.
  • Tarp geležinkelio ir Klaipėdos-Šilutės plento iki 1945 m. veikė malūnas, varomas vidaus degimo variklio.
  • Taip pat tarpukario metu, keletą metų Žemaitkiemy veikė Hamburgo konservų fabriko įsteigtas daržovių konservų cechas.
  • Iki antrojo pasaulinio karo pabaigos paštas buvo šalia kelio Šilutė-Klaipėda prie sankryžos. Po karo paštas buvo įrengtas plento meistro Petereit sodyboje ir veikė iki 1965 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Žemaitkiemis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 888 psl.
  3. Žemaitkiemis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 650 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]