Žandikaulio išnirimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žandikaulio išnirimas – apatinio žandikaulio nukrypimas nuo normalios padėties: kai žandikaulio sąnario paviršiai nebekontaktuoja, apatinis žandikaulis (dažniausiai abiejose pusėse) pasislenka į priekį ir žmogus nebegali susičiaupti. Jei išnirimas trunka ilgiau negu kelias sekundes – pacientas jaučia skausmą, kurį dažnai lydi smarkūs raumenų spazmai.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši patologija dažniau pasitaiko moterims, nes jų žandikaulio sąnarinis gumburėlis yra mažesnis negu vyrų.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žandikaulio išnirimas gali būti:

  • vienpusis arba abipusis (viename ar abiejuose smilkininio apatinio žandikaulio sąnariuose);
  • ūmus arba lėtinis (t. y. vienkartinis ar dažnai pasikartojantis);
  • priekinis (kai sąnarinė galvutė fiksuojama priekiniame priekinio sąnarinio gumburėlio paviršiuje) ir užpakalinis (sąnarinė galva įstringa tarp ylinės ir speninės ataugų).
  • trauminis (kai lūžta apatinis žandikaulis), patologinis (dėl įvairių lėtinių žandikaulio sąnario ligų) ir gimdyminis (įvykęs ir nediagnozuotas gimdymo metu).

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žandikaulis dažniausiai išsinarinamas, kai žmogus smarkiai žiovauja, pernelyg daug išsižioja (pvz., kąsdamas didelį vaisių) arba gauna antausį. Jei žandikaulio išnirimas kartojasi dažnai, tai gali būti žandikaulio sąnario sutrikimų signalas.

Atstatymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai ūminio žandikaulio išnirimo atstatymo metodai:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]