Žalsvoji žiovenė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Chaenotheca chlorella Apsauga: 3(R) – Reta rūšis |
|---|
 Žalsvoji žiovenė (Chaenotheca chlorella) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Bazzania trilobata (Ach.) Müll. Arg., 1968 |
Žalsvoji žiovenė (Chaenotheca chlorella) – brylūninių (Coniocybaceae) šeimos kerpių rūšis.
Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Auga ant įvairių medžių (dažniau lapuočių) pūvančios stačių stuobrių ir drevių medienos natūralios kilmės, dažniausiai senuose ir drėgnuose miškuose. Neaptinkama jaunuose miškuose ir miškuose, iš kurių pašalinama negyva mediena. Kerpei būdingas grūdiškai karpotas, pilkai žalsvas žiauberiškas gniužulas ir 0,4 – 0,8 mm aukščio vaisiakūniai apoteciai, kurių kotelis juodas, o galvutė su geltona apnaša. Sporos rutuliškos ir pailgai elipsidinės. Panašiausia yra rudagalvė žiovenė (Chaenotheca phaeocephala), kuri auga ant medžių žievės ir ne tokiose pavėsingose vietose, o jos aukšliasporės būna tik rutuliškos. Labai dažnos auksagalvės žiovenės (Chaenotheca chrysocephala) apoteciai taip pat būna su geltona apnaša, tačiau jos gniužulas visada ryškiai geltonas, o ne pilkas.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kosmopolitinė rūšis, randama įvairiuose žemynuose (išskyrus Afriką) borealinėje ir vidutinių platumų zonose. Šiltesnio klimato juostuose – kalnuose.
Lietuvoje žinomos 29 radimvietės. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rašomavičius Valerijus, Lietuvos raudonoji knyga, Kaunas: „Lututė“, 2007. psl. 743. ISBN 978-9955-692-71-3