Žaliasis taškas (organizacija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

„Žaliasis taškas“ – pirmoji Lietuvoje licencijuota viešoji įstaiga, organizuojanti prekinių pakuočių atliekų tvarkymą.


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Kategorija, dalis teksto ne į temą
Jei galite, sutvarkykite.

Įstatyminė bazė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pamatus pakuočių atliekų tvarkymo veiklai Europoje padėjo „ES Pakuočių direktyva 94/62 EC“. Ja remiasi 2003 m. pradžioje Lietuvoje įsigalioję teisės aktai: Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas ir daugelis poįstatyminių aktų. Šie teisės aktai numato, kad gamintojai ir importuotojai į Lietuvos vidaus rinką išleidžiantys supakuotus gaminius, privalo sutvarkyti Vyriausybės numatytą panaudotų pakuočių kiekį arba mokėti mokestį už aplinkos teršimą. Pareigą sutvarkyti nustatytą pakuočių atliekų kiekį įmonės gali vykdyti savarankiškai arba per licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas, pavyzdžiui, „Žaliąjį tašką“.

Gamintojai ir importuotojai pagal galiojančius įstatymus finansuoja visos pakuotės tvarkymą: pirminės (neatsiejama nuo gaminio pardavimo, pavyzdžiui, alaus skardinė), antrinės (transportavimo, pavyzdžiui, kartono dėžės) ir tretinės (grupinės pakuotės, pavyzdžiui, polietileno plėvelės) prekinės pakuotės tvarkymo išlaidas.

Istorija ir struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Žaliąjį tašką“ 2002 m. įsteigė 35 žinomos Lietuvos įmonės, siekdamos sukurti bendrą pakuočių atliekų tvarkymo sistemą ir efektyvų antrinių žaliavų perdirbimo mechanizmą, kuris padėtų maksimaliai sumažinti taršą pakuočių atliekomis.

2006 m. gegužės 23 d. LR Aplinkos ministerija „Žaliajam taškui“ suteikė licenciją atliekų tvarkymui organizuoti, t. y. teisę organizuoti stiklinės, plastikinės, PET (polietileno tereftalato), kombinuotos, metalinės, popierinės ir kartotinės bei kitos pakuotės atliekų tvarkymą.

Šiuo metu „Žaliojo taško“ dalininkai – 34-ios Lietuvoje veiklą vykdančios įmonės. Įstaigos dalininkais yra: "Baltvita", UAB "Bennet distributors", UAB "Birštono mineraliniai vandenys", UAB "Biržų alus", UAB "Coca-Cola HBC Lietuva", Colgate-Palmolive UAB "Elmenhorster Vilnius", Elopak Oy, UAB "Eugesta", UAB "Gubernija", UAB "Jargala", AB "Kalnapilio-Tauro grupe", UAB "Kappa Packaging Baltic", AB "Kauno alus", AB „Klaipėdos kartonas“, Lietuvos pramonininkų konfederacija, UAB "Mineraliniai vandenys", UAB "Nestle Baltics", UAB „Palink“ (IKI prekybos tinklas), UAB "Pieno žvaigždės", Procter & Gamble Marketing Latvia, UAB "Putokšnis", AB "Ragutis", TŪB "Rinkuškiai", AB "Rokiškio sūris", UAB "Rūta", UAB "Sanitex", UAB "Stumbras", UAB "Šiaulių tara", UAB "Švyturys - Utenos alus", UAB "Tetra Pak Lietuva", UAB "TEW Baltija", UAB "Unilever Lietuva", RETAL Europe

Kiekvienas dalininkas turi ne daugiau kaip 7% balsų, todėl bendri visoms įmonėms interesai ginami nediskriminuojant, nei vienos bendrovės ir nei vienos pakuotės rūšies. „Žaliasis taškas“ taip pat atstovauja 650 pakuočių tvarkymo veiklą finansuojančių narių interesus pakuočių tvarkymo rinkoje. Bendrovė kasmet finansuoja apie 30 proc. pakuočių tvarkymo veiklos.

„Žaliojo taško“ valdybos pirmininkas – bendrovės „Švyturys-Utenos alus’’ generalinis direktorius Rolandas Viršilas, įstaigai vadovauja generalinis direktorius Gintaras Varnas. VšĮ „Žaliasis taškas” įsikūrusi Vilniuje, adresu Žalgirio g. 131.

VšĮ „Žaliasis taškas“ yra organizacijos PRO EUROPE (Packaging recovery organisation Europe) narys.

Veiklos principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ yra pirmoji Lietuvoje licencijuota prekinių pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, kurios pagrindiniai uždaviniai:

  • pakuočių tvarkymo užduočių vykdymas už visus savo narius;
  • pakuočių tvarkymo infrastruktūros organizavimas kasmet augančių užduočių vykdymui;
  • ekonominis sistemos veiklos optimizavimas;
  • formalumų ir ataskaitų savo nariams mažinimas.

Viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ tikslas – vykdyti užduotis, kurios kasmet auga ir taip atsiranda pakuočių tvarkymo galimybių deficitas. Taip pat vystyti pakuočių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir panaudojimo sistemą, šviesti visuomenę, propoguoti Europos šalių patirtį (įstaiga yra tarptautinės organizacijos PRO EUROPE narė), siūlyti pažangius sprendimus veiklos sritį reglamentuojantiems normatyviniams aktams. Sukauptos lėšos naudojamos išimtinai pakuočių tvarkymo tikslais, visų pirma finansuojant nuostolingus tvarkymo veiklos etapus. „Žaliasis taškas“ remiasi sėkminga Europos praktika – gamintojo - importuotojo atsakomybės principas pasiteisino kaip vieningas Europos modelis. Pramonės sukurtos sistemos veikia ne tik Europos Sąjungos šalyse (Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Airijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Švedojoje), bet ir Norvegijoje, kuri yra Europos Ekonominės Bendrijos narė, taip pat šalyje kandidatėje į ES - Turkijoje.

„Žaliojo taško” ženklas ir jo reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Žaliojo taško” prekinis ženklas – tai pakuočių atliekų surinkimo, rūšiavimo, naudojimo ir perdirbimo finansavimo simbolis. Ženklas ant pakuočių reiškia, kad už šių tvarkymą yra sumokėtas finansinis įnašas šalyje veikiančiai „Žaliojo taško“ sistemos pakuočių tvarkymo įstaigai.

Uždaro ciklo ekonomiką simbolizuojantį ženklą naudoja daugiau kaip 100 000 įmonių 33 šalyse. „Žaliuoju tašku“ visame pasaulyje pažymėta daugiau nei 460 milijardų pakuočių. Atitinkamų šalių organizacijų sukurtomis pakuočių atliekų surinkimo sistemomis naudojasi daugiau nei 260 milijonų gyventojų.

„Žaliojo taško“ logotipas – tai apskritimas, kuriame patalpintos dvi priešingų krypčių rodyklės, orientuotos pagal vertikalią ašį. Kontrastinė rodyklė, lyginant ją su pakuotės pagrindo spalva, visada viršuje ir nukreipta į dešinę. Taškas turi būti patalpintas vertikaliai pagal ant pakuotės esančio teksto kryptį (dažniausia taško padėtis parodyta paveikslėlyje). Kai pakuotė neturi standartinio pagrindo, teksto kryptis pakuotės paviršiuje (sienelėje), ant kurio žymimas „Žaliasis taškas“, apibrėžia šio simbolio padėtį. Nors ir nėra privaloma, bet kartu su simboliu galima naudoti tik užrašą „Žaliasis taškas“. Dėl optimalaus matomumo, rekomenduojamas ne mažesnis nei 10 mm „Žaliojo taško“ diametras. Labai mažoms pakuotės mažiausias toleruojamas ženklo dydis yra 6 mm.

Galimi spalviniai „Žaliojo taško“ logotipo variantai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]