Žaidybinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Žaidybinimas (angl. gamification) – žaidimo principų adaptavimas netradiciniuose žaidybiniuose kontekstuose.[1]

Edukacijos proceso sužaidybinimas gali būti taikomas daugelyje sričių, kai žaidimų logika, elementai ar technika perkeliami į tiesiogiai su žaidimais nesusijusias situacijas, siekiant pagerinti darbo (pavyzdžiui, vilkiko vairavimo, avarinių automobilių situacijų simuliacija), verslo (darbo vietos sužaidybinimas ir kt.), karybos (karinės technikos naudojimosi simuliacija ir kt.), mokymosi (pavyzdžiui, kalbų mokymasis seka vartotojo progresą, skaičiuoja išmoktus žodžius ir pan.), sveikos gyvensenos: sporto (išmaniųjų laikrodžių, telefonų ir kt. išmaniųjų įrenginių, nubėgtų kilometrų, sudegintų kalorijų skaičiavimas), mitybos (veikia protarpinio badavimo dietos valandų, suvartotų kalorijų skaičiavimo pagrindu), streso (streso valdymo programėlės, grįstos širdies ritmo matavimu, atpalaiduojančiais kvėpavimo pratimais, meditacija) ar kitokios veiklos rezultatus. Tam reikalui naudojamos įvairios kompiuterinės programos, išmaniųjų telefonų, laikrodžių programėlės („Strava“, „Zero“, „Lifesum“, „Lingvist“, „Oak“), virtuali realybė. Teigiama, kad edukacinių žaidimų ir simuliacijų kompleksiškumas stiprina mokymosi motyvaciją, didina besimokančiųjų įsitraukimą į ugdymosi ir edukacijos procesą.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Eglė Celiešienė ir Giedrė Kvieskienė, „Žaidybinimo ir sumaniosios edukacijos sąsajos“, Socialinis ugdymas, Volume 44, issue (2016). p. 88-98. PDF