Žagarės I šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia

Žagarės I šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia
Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Joniškio
Savivaldybė	Joniškio rajono savivaldybė
Gyvenvietė	Žagarė
Adresas	Miesto a. 1
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta	1633 m.
Stilius	renesansas, barokas
Klebonas	Andrius Valčiukas (2025)

Kitos reikšmės – Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.

Kitos reikšmės – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.

56°21′32″š. pl. 23°15′30″r. ilg. / 56.3590°š. pl. 23.2582°r. ilg. / 56.3590; 23.2582

Žagarės I šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (arba Naujosios Žagarės bažnyčia) – bažnyčia, stovinti Žagarėje, buvusioje Naujojoje Žagarėje, prie kelio į Joniškį, dešiniajame Švėtės krante. Turi renesanso ir baroko bruožų.

Istorija

Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1523 m. Jai aukojo Sirevičiai. XVII a. pradžioje minima sena medinė bažnyčia. 1600 m. įsteigta parapinė mokykla. Žagarėje 1619 m. paskirti sklypai bažnyčiai, klebonijai, kapinėms. 1633–1636 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ji 1804 m. gerokai apdegė. 1805–1806 m. suremontuota. Be jurisdikos miestelyje, bažnyčiai 1832 m. priklausė Daukšių, Pabalių ir Stalmokų kaimai.

1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Parapijai 1940 m. priklausė Juodeikių filija.

1961–1988 m. į Žagarę ištremtas vyskupas Julijonas Steponavičius (1911–1991), Vilniaus arkivyskupijos apaštališkasis administratorius. 1972–1989 m. klebonavo Gustavas Gudanavičius (1911–1991), Helsinkio grupės narys.

2011 m. šventoriuje pašventintas akmeninio Rūpintojėlio koplytstulpis vysk. J. Steponavičiaus apaštalavimui Žagarėje atminti.^[1]

Architektūra

Bažnyčia turi renesanso ir baroko bruožų. Ji stačiakampio plano, vienabokštė, su siauresne trisiene apside, vienanavė. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su metaliniais vartais. Prie tvoros priglaustos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. Viena iš jų užkelta ant šventoriaus koplyčios prieangio.