Ūtos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ūtos valsčius
Valstybė Lenkija
Vaivadija Balstogės vaivadija
Apskritis Suvalkų apskritis
Valsčiaus centras Tartakas
Valsčiaus tipas Kaimiškas
Kaimai 26 (1952 m.)

Ūtos valsčius (rus. Гми́на Гутта, lenk. Gmina Huta) – nuo 1919 iki 1954 metų egzistavęs valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Balstogės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje. Valsčiaus pavadinimas kilęs nuo Mala Ūtos kaimo, bet valsčiaus centras buvo Tartako kaimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Suvalkų apskričiai, Suvalkų gubernijai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Tarpukario laikotarpiu valsčius priklausė Suvalkų apskričiai, Balstogės vaivadijai. 1952 m. liepos 1 d. valsčiuje buvo 26 kaimai. Vykdant Lenkijos valsčių reformą 1954 m. rugsėjo 29 d. valsčius buvo panaikintas. 1973 m. sausio 1 d. atkūrus valsčių sistemą, valsčius nebebuvo atkurtas.

Tautinė ir religinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą valsčiuje gyveno 4 752 žmonės, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:.[1]

Religinė sudėtis atrodė taip:

  • Katalikai – 95,1% (4 521);
  • Sentikiai – 3,1% (151);
  • Protestantai – 0,9% (43);
  • Stačiatikiai – 0,7% (37).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]