Ūtos valsčius

Koordinatės: 54°06′š. pl. 22°59′r. ilg. / 54.10°š. pl. 22.99°r. ilg. / 54.10; 22.99
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°06′š. pl. 22°59′r. ilg. / 54.10°š. pl. 22.99°r. ilg. / 54.10; 22.99

Ūtos valsčius
1867 – 1954
Administracinis centras Ūta,
Tartokas (188?–1954)
1867–1954 m. Suvalkų apskritis

Ūtos valsčius (rus. гмина Гутта, lenk. gmina Huta) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lenkijoje, Balstogės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje. Centras – Mažoji Ūta, vėliau – Tartokas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Suvalkų apskričiai, Suvalkų gubernijai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Tarpukario laikotarpiu valsčius priklausė Suvalkų apskričiai, Balstogės vaivadijai. 1952 m. liepos 1 d. valsčiuje buvo 26 kaimai. Vykdant Lenkijos valsčių reformą 1954 m. rugsėjo 29 d. valsčius buvo panaikintas.[1] 1973 m. sausio 1 d. atkūrus valsčių sistemą, valsčius nebebuvo atkurtas.

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888[2] 7110
1921[3] 4752

Tautinė ir religinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą valsčiuje gyveno 4 752 žmonės, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:.[4]

Religinė sudėtis atrodė taip:

  • Katalikai – 95,1% (4 521);
  • Sentikiai – 3,1% (151);
  • Protestantai – 0,9% (43);
  • Stačiatikiai – 0,7% (37).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. * Dz. U. z 1954 r. nr 43, poz. 191 Archyvuota kopija 2012-05-12 iš Wayback Machine projekto.
  2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  3. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  4. 1921 m. gyventojų surašymo duomenys
  • Główny Urząd Statystyczny w Warszawie: Województwa centralne i wschodnie Rzeczypospolitej Polskiej – podział na gminy według stanu z dnia 1.IV 1933 roku, Książnica-Atlas, Lwów, 1933.
  • Wykaz Gromad Polskiej Rzeczypospolitej Ludowej według stanu z dnia 1.VII 1952 m., PRL, GUS, Warszawa.