Hogvartsas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Švilpynė (Haris Poteris))
Hario Poterio mokykla
Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykla
Devizas Draco Dormiens Nunquam Titillandus
(Liet.: „Niekados nekutenk miegančio slibino“)
Direktorius(ė) Albas Dumbldoras (1956–1997)
Doloresa Ambridž (1995–1996)
Severas Sneipas (1997–1998)
Minerva Makgonagal
(1997; 1998–)
Priėmimas Vaikai su magiškomis galiomis yra užrašomi į sąrašą vos tik gimę, o sulaukę vienuolikos metų gauna kvietimą į mokyklą.
Pirmas pasirodymas Haris Poteris ir Išminties akmuo
Hogvartso pilies maketas

Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykla – išgalvota J. K. Rowling knygų apie Harį Poterį vieta. Tai magijos mokykla, skirta Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems nuo vienuolikos iki aštuoniolikos metų burtininkams ir raganoms. Šešiose iš septynių Hario Poterio serijos knygų pagrindinis veiksmas vyksta mokykloje, kuris trunka lygiai vienerius mokslo metus. Septintoje knygoje, „Haris Poteris ir Mirties relikvijos“, beveik visas veiksmas vyksta už Hogvartso ribų, kadangi pagrindiniai knygų veikėjai Haris Poteris, Ronis Vizlis ir Hermiona Įkyrėlė nepradeda savo paskutiniųjų mokslo metų joje (nors J. K. Rowling po knygos išleidimo spaudos konferencijoje yra pranešus, jog Hermiona galiausiai grįžta užbaigti mokyklą).[1] Tragiška ir dramatiška paskutinioji kova vis dėlto įvyksta Hogvartse.

J. K. Rowling yra iškėlusi prielaidą, jog ji netyčia galėjo pasiskolinti mokyklos pavadinimą iš tankiažiedžio krotonmedžio pavadinimo – hogwort (lot. Croton capitatus), kurį buvo mačiusi lankydamasi Kju botanikos soduose daug anksčiau nei buvo parašytos „Hario Poterio“ knygos.[2][3] Vienas senas angliškas žaidimas taip pat vadinamas Hogvartsu; jį žaisdami vaikai slapta įeina į kažkieno namus (dažniausiai pažįstamų žmonių) ir perstumdydami arba paimdami ir paslėpdami daiktus įtikina namo šeimininkus, jog jų namai apsėsti. Yra užsiminta, nors autorė į tai nėra atsakiusi, kad Hogvartso pilies idėja, kuriame laiptai juda patys ir keičia praėjimus, ir kilo iš šio žaidimo.

Informacija apie mokyklą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knygose Hogvartsas yra kažkur Škotijoje.[4][5] Trečiajame filme („Azkabano kalinys“) nepristatytas Hogvartso studentas užsimena, jog Sirijus Blekas yra netoli (tikros) vietovės pavadinimu Daftaunas ir, kad mokykla yra netoli jo. To knygose nebuvo. Mokyklą supa galingi burtažodžiai ir užkeikimai, todėl tai neleidžia jokiam žiobarui (žmogui, neturinčiam magiškų galių) pamatyti mokyklos. Jie pilies nemato, tik keletą griuvėsių ir pavojaus ženklą. Nors Hogvartsas yra atskira institucija, tačiau knygose jo padėtis nėra tiksliai aprašoma. Yra žinoma, kad tai bendro lavinimo mokykla, priimanti vaikus nuo 11 iki 17 metų. Mokymasis Hogvarste nėra privalomas, nes kai kurie moksleiviai, kaip tvirtinama septintojoje knygoje, mokosi namuose. Iš pradžių Rowling yra sakiusi, jog Hogvartse yra maždaug 1 000 moksleivių.[6] Vėliau ji tvirtino, jog yra apie šešis šimtus, pripažindama, kad šis skaičius yra prieštaringas, nes Hario amžiaus grupėje moksleivių yra mažai. Vėliau ji paaiškino, kad dėl to ji ir sukūrė tik 40 personažų, kurie yra Hario bendraamžiai.[7]

Mokyklos direktorius arba direktorė, paskiriama pavaduotojo arba pavaduotojos, valdo mokyklos veiklą. Direktorius (-ė) apie savo veiklą ir darbus nuolatos informuoja Gubernatorių tarybą, kurią sudaro dvylika narių.

Nežinoma, kaip finansuojama mokyklos veikla, tačiau yra manoma, kad moksleivių šeimos (bent jau dalis jų) moka už vaikų mokslą. Šeštojoje knygoje, „Haris Poteris ir Netikras Princas“, Tomas Ridlis sako, jog jis neišgali lankyti Hogvartso, o Dumbldoras jam atsako „Hogvartse yra fondas tiems, kuriems reikia pagalbos perkant knygas ir drabužius“, kadangi mokiniams reikia nusipirkti savo knygas, sąsiuvinius, uniformas ir kitas reikalingas priemones. Knygoje „Haris Poteris ir Fenikso brolijaMagijos ministras mokyklos valdymą paima į savo rankas, teigdamas, kad tai yra viešai finansuojama mokykla, vis dėlto neužsimindamas, iš kur gaunamos lėšos.

Rowling yra sakiusi, jog Hogvartse mokosi įvairių religijų mokiniai.[8]

Priėmimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užburtasis plunksnakotis, aptikęs gimusius vaikus su magiškomis galiomis, užrašo jų vardus didžiuliame pergamente. Kiekvienais metais mokytojas patikrina sąrašą ir kiekvienam vaikui, kurio gimtadienis yra ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d., nusiunčia laišką. Jame rašoma, ko prireiks per mokslo metus. Tikimasi, kad būsimas moksleivis visus reikalingus reikmenis nusipirks Skersiniame Skersgatvyje, kuris yra Čering Kros Roude, Londone, paslėptas už Kiauro Katilo. Mokiniai, neišgalintys nusipirkti būtiniausių prekių, gauna paramą iš Hogvartso fondo. Žiobarų kilmės vaikams laiškus atneša kuris nors mokyklos mokytojas ar personalo atstovas. Jis tėvams paaiškina apie jų vaiko nepaprastas galias. Kiekvienas mokinys gali į mokyklą atsivežti naminį gyvūną. Dažniausiai tai būna pelėda, rupūžė arba katė, nors, pavyzdžiui, Ronaldas Vizlis buvo atsivežęs žiurkę. Pirmakursiams draudžiama atsivežti šluotas, bet Hariui Poteriui buvo padaryta išimtis, pastebėjus jo talentą kvidičui.

Atvykimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokiniai atvyksta į Hogvartsą Hogvartso ekspresu, kuris rugsėjo pirmosios 11 val. išvyksta iš Kings Kroso stoties Londone. Į 9¾ platformą galima patekti pereinant sieną, skiriančią 9 ir 10 platformas. Kelionė pasibaigia jau sutemus, Kiauliasodyje. Į Kiauliasodį mokiniams galima nuvykti savaitgaliais, nors vykti ten neprivaloma. Tačiau negalima į mokyklą atkeliauti oru, nes ji yra apsaugota burtais. Iš ten pirmakursius surenka Rubėjus Hagridas ir su jais keliasi per ežerą valtimis, kurios irkluojasi pačios. Vyresnieji mokiniai sulipa į karietas, traukiamas testralių – arklių, matomų tik tų žmonėms, kurie yra matę mirtį. Kai pirmakursiai atvyksta į Hogvartsą, prasideda iškilminga paskirstymo ceremonija. Joje paaiškėja, kokiam koledžui priklausys moksleivis. Iš viso yra keturi koledžai, pavadinti keturių burtininkų, įkūrusių Hogvartsą, garbei: Grifų Gūžta, Švilpynė, Varno Nagas ir Klastūnynas.

Koledžai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hario Poterio“ knygų serijoje, Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykla yra padalyta į 4 koledžus, pavadintus įkūrėjų vardais: Godriko Grifo, Salazaro Klastuolio, Rovenos Varnanagės ir Helgos Švilpynės.

Koledžai rungtyniauja tarpusavyje visus mokslo metus – įvairiais atvejais užsidirba ar praranda taškus, norėdami laimėti Koledžo taurę. Kiekvienas koledžas taip pat turi savo kvidičo komandą, kuri rungtyniauja su kitomis dėl Kvidičo taurės. Labiausiai tarpusavyje varžosi Grifų gūžtos ir Klastūnyno koledžai. Hogvartso mokiniai kartu gyvena, mokosi ir bendrauja. Kiekvieno koledžo moksleivis su savo bendraamžiais dalinasi miegamuoju, jiems kartu vedamos pamokos. Miegamieji ir koledžo bendrasis kambarys priklauso tik to koledžo moksleiviams, todėl į savo bendruosius kambarius negalima atsivesti mokinio iš kito koledžo.

Grifų Gūžta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grifų Gūžtoje mokosi narsūs, drąsūs ir taurūs mokiniai, privalantys niekada nepalikti draugo bėdoje ir iš bėdos ištraukti net savo priešą. Pavyzdžiui, Haris Poteris, koledžo narys, septintoje knygoje išgelbėja Draką Smirdžių, bandžiusį jį užmušti. Šio koledžo nariai yra sąžiningi. Įkūrėjas – Godrikas Grifas. Koledžui priklauso raudona ir aukso spalva.

Koledžo himnas:

Kai kraujo raudonio kils saulė rytuos,
Pelėdos sau ūkaus, sparnais vis mojuos,
Iš ežero laumės mums giesmę giedos,
Mes žengsime, grifai, mes žengsim į saulę,
Į drąsą, teisybę, į taiką pasaulio.
Kariausim, jei reiks, mes ginsime garbę,
Kurią mūsų protėviai davė pavargę.
Mes gerbsime priešus, jeigu jų turėsim,
Nes daug kam užkliūva teisybė mūs šviesi.
Mes drąsūs, mes narsūs ir, aišku, kovingi.
Mes patys geriausieji – Godriko Grifai!

Bendrasis kambarys

Grifų gūžtos bendrasis kambarys yra bokšte. Į jį patenkama pro ant sienos kabantį storulės portretą ir pasakius jai slaptažodį. Grifų gūžtos bendrasis kambarys yra papuoštas raudona spalva, jame yra židinys.

Klastūnynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klastūnyno mokiniai dažniausiai yra grynakraujai senų giminių atstovai. Jie mėgsta meluoti, sukčiauti ir nusižengti taisyklėms, bet siekia savo tikslo, kartais būna ištikimi ir užsispyrę, nors prie kai kurių naujų mokytojų gerinasi, nes mato, jog taip jiems palankiau (pvz.: Drakas Smirdžius penktojoje knygoje teikiasi Doloresai Ambridž, nors anksčiau gerindavosi Sneipui). Koledžo spalvos – žalia ir sidabrinė.

Bendrasis kambarys

Klastūnyno bendrasis kambarys yra požemiuose. Į jį patenkama per sieną, pasakius slaptažodį. Kambarys yra po ežeru, tad spalva yra žalia. Kambarį apšviečia žalios lempos.

Švilpynė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švilpynėje mokosi geri, sąžiningi ir kantrūs mokiniai. Ją įkūrusi Helga Švilpynė (Švilpikė). Spalvos – geltona ir juoda.

Koledžo himnas:

Susirask margam pasauly
Savo vietą tarp draugų.
Būk už Gėrį ir Teisybę,
Gerbkime vieni kitus.
Esame mes darbštūs, kantrūs,
Kovoje – vieningi.
Jei ir tu esi toksai,
Priklausai Švilpynei.
Būki linksmas, nuoširdus –
Brolis tau kiekvienas bus.
Tegyvuoja Švilpynė!

Bendrasis kambarys

Į Švilpynės bendrajį kambarį patenkama per virtuvę į ten stovinčią statinę pabeldus tinkamu ritmu. Kambarys nudažytas geltonai, jame daug augalų. Švilpynės bendrojo kambario langai ir įėjimas yra apvalios formos.

Varno Nagas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varno Nage mokosi labai protingi mokiniai, o užaugę dažniausiai būna didūs išminčiai. Jie negalėtų nusižengti taisyklėms, taip pat yra narsių, teisingų bei sąžiningų varnanagių, kurie taip pat galėtų mokytis ir Grifų Gūžtoje. Varno Nagą įkūrė Rovena Varnanagė. Koledžo spalvos – mėlyna ir bronzinė.

Bendrasis kambarys

Varno Nago bendrasis kambarys yra bokšte. Į jį patenkama pabeldus ant durų kabantį belstuką ir atsakius į jo užduotą klausimą. Jei į klausimą neatsakoma, tenka laukti kito žmogaus, kuris sugebės atsakyti. Kambaryje dominuoja mėlyna spalva, lubos numargintos žvaigždėmis. Kambaryje stovi Varno Nago įkūrėjos statula su koledžo devizu: „Išminties aruodas geriau už aukso puodą".

Semestrai ir atostogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso per mokslo metus būna dvejos atostogos: Kalėdų ir Velykų. Namo išvyksta tie mokiniai, kurie nori būti su savo šeimomis, o kurių šeimos išvyksta (pavyzdžiui, pirmoje „Hario Poterio“ knygoje Ronio tėvai išvyko pas brolį Čarlį, kuris Rumunijoje tyrinėja slibinus) arba nori likti mokykloje, tie pasilieka ir atostogauja Hogvartse.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėstomi dalykai ir mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Hogvartso personalas.

Visi Hogvartso pirmakursiai turi lankyti 8 mokomuosius dalykus: transfigūraciją, kerėjimą, nuodų ir vaistų gamyba, magijos istoriją, apsigynimą nuo juodosios magijos, astronomiją ir herbologiją. Skraidymo pamokos taip pat privalomos.

Antro kurso pabaigoje mokiniai iš šių turi pasirinkti bent 2 dalykus: aritmomantija, žiobarotyra, ateities spėjimas, magiškųjų gyvūnų priežiūra.

Labai specifinis dalykas yra alchemija. Ji kartais pasiūloma ir mokomųjų dalykų sąraše būna, jeigu atsiranda norinčių.

Apsigynimas nuo juodosios magijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje pamokoje mokomasi atpažinti juodąją magiją, tamsiąsias būtybes ir kaip su jomis kovoti. Pirmaisiais mokslo metais apžvelgiama bendra teorija, antraisiais – paprastosios tamsiosios būtybės ir būdai su jomis kovoti, trečiaisiais – vidutinės tamsiosios būtybės, ketvirtaisiais – užkeikimai ir t. t.

Žinomi mokytojai:

Aritmomantija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje pamokoje gilinamasi į magiškąsias skaičių savybes. Tas, kuris praktikuoja aritmomantiją (angl. arihmancy), vadinamas aritmomantiku (angl. arithmancer). Pavyzdžiui, 1200 m. Bridžetas Venlokas, garsus aritmomantikas, atrado skaičiaus 7 magiškąsias savybes. Šiose pamokose mokiniai rašo rašinius ir mokomi suprasti sudėtingas skaičių lenteles. Tai sudaro ir jų namų darbus. Žinoma viena mokytoja – Profesorė Septima Vektor.

Vadovėliai, iš kurių mokomasi aritmomantijos:

  • Numerologija ir gramatika
  • Naujoji numerologijos teorija

Astronomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai pamoka apie žvaigždes, kuriose mokiniai mokosi jas atpažinti ir tyrinėti. Pamokoje braižomi žvaigždėlapiai, per teleskopą stebimas dangus.

Ateities spėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokomasi spėti ateitį, lavinti „vidinę akį“. Žinomi dalyko mokytojai:

Herbologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai pamoka apie magiškuosius ir praprastuosius „žiobariškuosius“ augalus. Mokiniai pamokose mokosi kaip juos atpažinti, prižiūrėti ir auginti. Žinomi mokytojai:

  • Profesorė Diegavirtė
  • Nevilis Nevėkšla

Kerėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiose pamokose mokiniai mokomi įvairių kerų ir kaip juos naudoti. Žinomas vienas kerėjimo mokytojas – Filijus Flitvikas.

Magijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magijos istorija – žiobariškosios istorijos atitikmuo burtininkų pasaulyje. Mokinių nuomone, nuobodžiausias dėstomas dalykas Hogvartse. Šią pamoką dėsto profesorius-vaiduoklis Binsas. Jis kartą snūduriavo mokytojų kambaryje ir nė nepajautė, kad mirė, todėl į klasę grįžo būdamas vaiduokliu.

Magiškųjų gyvūnų priežiūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magiškųjų gyvūnų priežiūra yra mokomasis dalykas, skirtas mokiniams nuo trylikos metų, apie magiškų gyvūnų maitinimą, prižiūrėjimą ir veisimą. Magiškųjų gyvūnų priežiūrą dėsto Rubėjus Hagridas. Retkarčiais jį pavaduoja Kiautena Liurbė.

Nuodai ir vaistai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuodų ir vaistų pamokose mokiniai mokomi taisyti įvairius eliksyrus ir mišinius. Žinomi mokytojai:

Senovės runos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje pamokoje mokiniai mokomi atpažinti ir žinoti senovės runų reikšmes. Žinoma mokytoja vardu Batszeba Pliurpė ir dalyko vadovėlis Magiški hieroglifai ir logogramos.

Skraidymas, kvidičas (sportas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje pamokoje mokiniai mokomi skraidyti šluota. Žinoma viena mokytoja – Madam Krūminė.

Transfigūracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje pamokoje mokiniai mokomi pradanginti daiktus, pakeisti jų išvaizdą, dydį, pasikeisti (transfigūruotis) patys. Žinoma viena transfigūracijos mokytoja – Minerva Makgonagal.

Žiobarotyra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pamokoje mokiniai mokomi pažinti žiobarų gyvenimo būdą. Žinomi mokytojai:

  • Čerite Berbidž
  • Alekta Kerou

Vertinimas ir atestavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hogvartse nėra vertinimų ir balų, tačiau kiekvienas mokinys, norėdamas pereiti į aukštesnį kursą, mokslo metų gale privalo laikyti egzaminus. Tie, kurie neišlaiko dalyko, kitais metais kartoja kursą. Egzaminai vertinami procentais.

Norėdami tapti visaverčiais burtininkais, mokiniai po penkerių mokymosi metų turi gerai išlaikyti VML („Vidutinis magijos lygis“) egzaminus ir gauti leidimą naudotis magija. Gavus gerus rezultatus per VML, mokinys po septintų mokslo metų gali laikyti VSMT („Velniško sunkumo magijos testai“) egzaminus, kurie suteikia aukštesnę kvalifikaciją.

Geri pažymiai

  • N – nuostabu
  • G – geriau nei tikėtasi
  • V – vidutiniškai

Blogi pažymiai

  • P – prastai
  • S – siaubingai
  • T – trolis

Mokiniai, neišlaikę egzamino, turi jį perlaikyti šeštame ir septintame kurse. Penkto kurso pabaigoje mokiniai privalo pasiteirauti savo koledžų vadovų, kurias pamokas toliau lankyti ir kurių atsisakyti. Lankomos pamokos yra žymiai sudėtingesnės.

Moksleivio gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diena prasideda, kai mokiniai atvyksta į Didžiąją salę pusryčiauti. Po pusryčių mokiniai dažniausiai kalbasi su kitais mokiniais, užbaigia neatliktus namų darbus ir iš pelėdų atsiima gautą paštą. Profesoriai su direktoriumi taip pat pusryčiauja Didžiojoje salėje. Suskambus skambučiui mokiniai išeina į klases. Pirma pamoka prasideda 9 valandą ryto. Po dviejų ilgų pamokų su pertraukėlėmis prasideda pietūs. Popietinės pamokos, kurios prasideda 13 valandą, yra lengvesnės, pamokos trunka tik 45 minutes. Popietinės pamokos baigiasi 17 valandą. Po to mokiniai eina valgyti vakarienės ir vyksta į savo koledžo kambarius. Kambariuose jie ruošia namų darbus arba ilsisi. Kiekvienas koledžo kambarys (išskyrus Varno Nagą) turi slaptažodį, kurį kiekvienas mokinys turi įsiminti. Kambariuose dar yra skelbimų lenta, kurioje kabinami mokinių ir profesorių skelbimai. Berniukų ir mergaičių kambariai yra atskiri. Kambariuose mokiniai miega didelėse lovose su koledžo spalvų užuolaidomis ir minkštomis pagalvėmis. Prie kiekvienos lovos yra maži staliukai, ant kurių stovi stiklinės ir vandens puodynės. Maistą Hogvartse gamina namų elfai. Jie dirba virtuvėje, esančioje po Didžiąja sale.

Disciplina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Direktoriaujant profesoriui A. Dumbldorui, taisyklės nebuvo labai griežtos. Tačiau mokiniai privalėjo laikytis režimo – vėlai vakare nevaikščioti iš savo koledžo kambarių, likti juose. Profesorius Dumbldoras pernelyg jų nedrausmino, nes norėjo, kad mokiniai gyventų laisvai. Penktoje „Hario Poterio“ dalyje, vadovaujant Ambridž, mokiniai neteko laisvės ir nebegalėjo elgtis nevaržomai.

Hogvartso paslaptys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išminties akmens slaptavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgą laiką Išminties akmens slaptavietė buvo Gringotso banko saugykla. Tačiau prieš Išminties akmenį sunaikinant jis buvo paslėptas Troškimų veidrodyje. Akmenį paimti galėjo tik tas, kuris jo norėjo ne savo naudai.

Paslapčių kambarys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paslapčių kambarys Hogvartse gyvuoja nuo jo įkūrimo, bet buvo atidarytas tik kelis kartus. Kaip žinoma, Hogvartsą įkūrė keturi burtininkai, visi buvo vieningi ir neengė žiobarų kilmės burtininkų, išskyrus Klastuolį: jis manė, kad kerėti verti tik grynakraujai ir neapkentė visų „purvakraujų“, todėl įrengė paslapčių kambarį, kuriame gyveno pabaisa, Basiliskas, žudantis žvilgsniu. Tačiau kiti trys koledžų įkūrėjai sukilo prieš Klastuolį ir šis pasitraukė, pasakydamas, jog Paslapčių kambarys bus atvertas, kai į mokyklą sugrįš tiesioginis jo palikuonis. Klastuolis prieš išeidamas kambarį uždarė ir įėjimo į kambarį niekas nerado ne tik dėl to, kad nerado, bet ir todėl, kad jam atidaryti reikėjo mokėti kalbėti šnypštūniškai, t. y. gyvačių kalba.

Tuneliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar viena Hogvartso paslaptis – niekam nežinomi slaptieji išėjimai, koridoriai ir tuneliai. Iš Hogvartso veda 7 slapti tuneliai, daugiausiai vedantys į Kiauliasodį.

Kambarys iki pareikalavimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kambarys iki pareikalavimo atsiranda tik tada, kai žmogui jo labai reikia. Pro tą vietą, kur slepiasi stebuklingasis kambarys reikia praeiti tris kartus, galvojant, ko tu nori ir ko tau reikia, kitaip tariant, koks yra tavo pareikalavimas. Tuomet atsiranda durys ir žmogus gali patekti į Kambarį iki pareikalavimo. Kambarys iki pareikalavimo gali suteikti visko, išskyrus maistą.

Uždraustasis miškas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Uždraustasis miškas – tai vieta, pilna paslapčių ir itin keistų, išskirtinių bei pavojingų gyvūnų. Jo sargas ir prižiūrėtojas yra pusmilžinis Rubėjus Hagridas. Mokiniams dėl jų saugumo griežtai draudžiama įžengti į Uždraustojo miško zoną. Šiame miške gyvena kentaurai – protingos, išdidžios ir vieningos būtybės, turinčios pusiau arklio, pusiau žmogaus kūną; taip pat vienaragiai – stebuklingos, tyros ir apgaubtos paslaptimi būtybės. Miške taip pat gyvena milžiniški ir stebuklingi vorai. Hagridas miške augina vorą vardu Aragogas, jį prižiūri ir myli iki pat jo mirties. Taip pat miške apgyvendinami įvairūs padarai, reikalingi Hogvartsui arba Rubėjui Hagridui.

Hogvartso ekspresas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Kraujo raudonumo“ Hogvartso ekspresas rugsėjo pirmąją pasirodo Kings Kroso stoties 9¾ perone. Jis nugabena mokinius (kartais ir mokytojus) į Hogvartsą. Yra atskiros kupė prefektams (seniūnams). Taip pat ekspresas taip pat važiuoja atostogų metu.

Mokyklos simboliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Devizas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hogvastso devizas yra Drago dormiens ninquam titullandus – „Niekados nekutenk miegančio slibino“.

Himnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hogvartsai, kad tave karpos išverstų,
Tu išmokyki mus ko nors.
Ir seni, ir pliki,
Ir maži nutrūktgalviai
Norim turėt galvoj
Šio bei to įdomaus,
Nes kol kas ten tik švilpia vėjas,
Pilna musių ir vištų pūkų.
Tad išmokyki mus ko nors,
Ką pamiršome, mums primink,
Pasistenki, o mes netingėsim,
Kalsim, kad net smegeninės braškės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Anelli, Melissa, John Noe, Sue Upton (2007-12-18). „PotterCast 130: The One with J. K. Rowling“. Nuoroda tikrinta 2007-12-18.{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  2. 1999: Accio Quote!, the largest archive of J. K. Rowling interviews on the web
  3. 2001: Accio Quote!, the largest archive of J. K. Rowling interviews on the web
  4. "Hogwarts… Logically it had to be set in a secluded place, and pretty soon I settled on Scotland in my mind. " Fraser, L., An interview with J. K. Rowling, Mammoth, London, 2000. ISBN 0-7497-4394-8. pp 20–21.
  5. „Happy ending, and that's for beginners“. The Herald via AccioQuote!. 1997-06-24. Nuoroda tikrinta 2007-10-05.
  6. „About the Books: transcript of J. K. Rowling's live interview on Scholastic.com“. Scholastic. 2000-10-16.
  7. „The Leaky Cauldron and MuggleNet interview Joanne Kathleen Rowling: Part Two“. The Leaky Cauldron. 2005-07-16.
  8. 2007: Accio Quote!, the Largest Archive of J. K. Rowling quotes on the web