Pereiti prie turinio

Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia

Koordinatės: 56°01′42″ š. pl. 21°04′53″ r. ilg. / 56.02833°š. pl. 21.08139°r. ilg. / 56.02833; 21.08139
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Šventosios bažnyčia)

56°01′42″ š. pl. 21°04′53″ r. ilg. / 56.02833°š. pl. 21.08139°r. ilg. / 56.02833; 21.08139

Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Palangos
Savivaldybė Palanga
Gyvenvietė Šventoji (gyvenvietė)
Adresas Jūros g. 7
Pastatyta (įrengta) 2003 m.

Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia - katalikų bažnyčia, stovinti Palangos miesto šiaurinėje dalyje, Šventosios centre.

Parapijos klebonas aptarnauja Laukžemės šv. apaštalo Andriejaus bažnyčią, Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčią (senąją Šventosios Jūrų Žvaigždės bažnyčią) ir Įpilties Šv. Kryžiaus koplyčią.[1]

Bažnyčios interjeras

Kanauninko Jurgio Galdiko lėšomis ir rūpesčiu Šventojoje 1931 m. pastatyta medinė Šventosios koplyčia. Šventosios katalikų parapija savo istoriją pradėjo rašyti 1939 m. Parapijiečiai naudojosi Šventosios koplyčia. Pirmuoju parapijos administratoriumi buvo paskirtas laivo „Prezidentas Smetona“ kapelionas kun. A. Račkauskas.[2] Prieš Antrąjį pasaulinį karą į Palangą paskirtas kunigas Antanas Valiuška buvo įpareigotas aptarnauti Šventąją ir pastatyti bažnyčią. Prasidėjus karui, kunigui teko pasitraukti į užsienį – jis ilgus metus gyveno JAV. Taip nespėta Šventojoje pastatyti naujos bažnyčios. Iki 2003-ųjų šios gyvenvietės bei aplinkinių vietovių tikintieji melsdavosi J. Galdiko medinėje koplyčioje. Kai ji neveikdavo, vykdavo į Darbėnų, Palangos bažnyčiose ar kitose arčiausiai esančiose katalikų šventovėse vykstančias pamaldas.[2]

Lietuvoje prasidėjus atgimimui, kunigas A. Valiuška kartu su Telšių vyskupu Antanu Vaičiumi pradėjo rūpintis bažnyčios Šventojoje statyba. 1991 m. architektai Gintaras Aperavičius ir Ričardas Krištapavičius suprojektavo naują bažnyčią. Pamatai bažnyčiai buvo pradėti kloti 1992 m., statybai vadovavo Palangos vikaras Rimvydas Marozas. 1993 m. lapkričio 28 d. vyskupas A. Vaičius pašventino būsimos bažnyčios kertinį akmenį.

Nuo 1995 m. rūpestį bažnyčios statyba perėmė klebonas Vidmantas Gricius.[3] Šalia statomos bažnyčios stovėjęs apleistas karininkų dviaukštis namelis su ūkiniu pastatu buvo suremontuoti ir tarnavo kaip klebonija. V. Griciaus kvietimu 1997 m. į Šventąją grįžo kunigas A. Valiuška, dar spėjęs išvysti kylančius Dievo namus. Ilgus metus dirbdamas Amerikoje, jis kaupė santaupas, kurias vėliau paaukojo Šventosios bažnyčios statybai. 1998 m. bažnyčios statybos fundatorius mirė. Jis buvo palaidotas šventoriuje, prie naujosios bažnyčios sienos.

1998 m. Kalifornijos lietuvis Džo Hazinkeris Šventosios bažnyčiai dovanojo 1920 m. pagamintus vargonus. 2000 m. ant Šventosios bažnyčios stogo iškeltas 26 m kryžius.

Pirmosios šv. Mišios Šventosios bažnyčioje aukotos 2003 m. birželio 20 d., Telšių vyskupui Jonui Borutai pašventinus bažnyčią. Nuo tada joje pradėta melstis, vyko pamaldos, nors statybų darbai dar buvo nebaigti. Klebonas toliau rūpinosi bažnyčios įrengimu.[3] 2009 m. pastatytas granitinis altorius (skulp. Arūnas Sakalauskas). 2010 m. prieš šv. Kalėdas buvo pabaigta 13 m aukščio ir 6 m pločio altoriaus freska (dail. Juozas Vosylius).[2]

Bažnyčia buvo konsekruota 2014 m. rugsėjo 28 d.[4]

Bažnyčios statinys ypatingai aukštas ir masyvus, kai kurių specialistų vertinimu, nesiderinantis su šios gyvenvietės specifika ir užstatymu.[2] Bažnyčios bokšte iškilęs kryžius matyti iš toli – giedrą dieną jį galima išvysti ir nuo Palangos tilto. Bažnyčios aukštis su kryžiumi – 62 m, interjero aukštis – 23 m, o plotas – 700 kv. m. Prie bažnyčios šliejasi keturkampė Švč. Sakramento koplyčia.

Šventosios bažnyčioje atsispindi architektūros tradicijoje įsitvirtinę kanonai: išskirtinės konfigūracijos plano forma, vidaus erdvė tolydžiai aukštėjanti altoriaus kryptimi, presbiterijos erdvė nėra aiškiai išskirta, varpinės bokštas integruotas pagrindiniame bažnyčios pastato tūryje. Langai fasade išdėstyti įvairiomis proporcijomis. Moderni bažnyčia suprojektuota laikantis trikampio formos plano, kurio smailagalis susilieja į bokšto vertikalę, vienšlaitis stogas, kylantis bokšto kryptimi, viduje sukuria papildomą erdvinės traukos pojūtį liturginės erdvės kryptimi. Monumentalią eksterjero plastiką paįvairina smulkių langų masyvai.[5]

Šventoriuje palaidoti kunigas Antanas Valiuška (1915–1998), monsinjoras, profesorius ir habilituotas teologijos daktaras Petras Puzaras (1929–2006). Abiejų jų antkapius ir paminklines lentas sukūrė skulptorius Arūnas Sakalauskas.