Šveicarijos demografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šveicarija yra šešių didžiųjų Europos kultūrų kryžkelė, ir tai smarkiai paveikė šalies kalbas ir kultūras. Šveicarijoje yra keturios valstybinės kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų kalbos. Vokiškai kalbama su gan žymiu šveicarišku akcentu šiaurinėje Šveicarijos dalyje (prie sienos su Vokietija). Laikraščiuose ir televizijoje naudojama šveicariško standarto vokiečių kalba. Daugelis šveicarų kalba daugiau nei viena kalba. Anglų kalba taip pat yra labai plačiai vartojama.

Daugiau nei 75% gyventojų gyvena centrinėje lygumoje, kuri yra tarp Alpių ir Žuros kalnų, taip pat nuo Ženevos iki pietvakarių Reino ir Bodeno ežero šiaurės rytuose. Nuolat Šveicarijoje gyvenantys užsieniečiai ir laikinai Šveicarijoje dirbantys užsieniečiai sudaro 20% visų Šveicarijos gyventojų.

Konstitucija garantuoja sąžinės ir tikėjimo laisvę, todėl skirtingos religinės bendruomenės gyvena taikiai.

Šveicarija nuolat pirmauja, turėdama aukštą gyvenimo kokybės rodiklį, įskaitant pajamas vienam žmogui, kompiuterių ir interneto naudojimą, draudimo sumos apimtis vienam asmeniui, sveikatos apsaugą. Dėl šių ir kitų priežasčių, tai yra 4 valstybinių kalbų, Šveicarija yra tiesiog puiki rinka įvairioms verslo įmonėms išbandyti savo galimybes, pristatant savo produktus visai Europai.

Gyventojų skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šveicarijos gyventojų skaičius 1970-2005 metais (tūkst.)
Metai Iš viso Vyrai Moterys Šveicarai Užsieniečiai
2007 7 593 500 3 727 000 (49,1 %) 3 866 500 (50,9 %) 5 991 400 (78,9 %) 1 602 100 (21,1 %)
2006 7 508 700 3 679 400 (49,0 %) 3 829 400 (51,0 %) 5 954 200 (79,3 %) 1 554 500 (20,7 %)
2005 7 459 100 3 652 500 (49,0 %) 3 806 600 (51,0 %) 5 917 200 (79,3 %) 1541900 (20,7 %)
2004 7 415 100 3 628 700 (48,9 %) 3 786 400 (51,1 %) 5 890 400 (79,4 %) 1 524 700 (20,6 %)
2003 7 364 100 3 601 500 (48,9 %) 3 762 600 (51,1 %) 5 863 200 (79,6 %) 1 500 900 (20,4 %)
2002 7 313 900 3 575 000 (48,9 %) 3 738 800 (51,1 %) 5 836 900 (79,8 %) 1 477 000 (20,2 %)
2001 7 255 700 3 544 300 (48,8 %) 3 711 300 (51,2 %) 5 808 100 (80,0 %) 1 447 600 (20,0 %)
2000 7 204 100 3 519 700 (48,9 %) 3 684 400 (51,1 %) 5 779 700 (80,2 %) 1 424 400 (19,8 %)
1990 6 750 700 3 298 300 (48,9 %) 3 452 400 (51,1 %) 5 623 600 (83,3 %) 1 127 100 (16,7 %)
1980 6 335 200 3 082 000 (48,6 %) 3 253 300 (51,4 %) 5 421 700 (85,6 %) 913 500 (14,4 %)
1970 6 193 100 3 025 300 (48,8 %) 3 167 700 (51,1 %) 5 191 200 (83,8 %) 1 001 900 (16,2 %)
1960-1970 5 429 061 - - - - (10,8 %)
1950-1960 4 714 992 - - - - (6,1 %)
1941-1950 4 265 703 - - - - (5,2 %)
1930-1941 4 066 400 - - - - (8,7 %)
1920-1930 3 880 320 - - - - (10,4 %)
1910-1920 3 753 293 - - - - (14,7 %)
1900-1910 3 315 443 - - - - (11,6 %)
1888-1900 2 917 754 - - - - (7,8 %)
1880-1888 2 831 787 - - - - (7,4 %)
1870-1880 2 655 001 - - - - (5,7 %)
1860-1870 2 510 494 - - - - (4,6 %)
1850-1860 2 392 740 - - - - (2,9 %)
1837-1850 2 190 258 - - - - (-)
1798-1837 1 664 832 - - - - (-)

Gyventojų skaičiaus augimo rodiklis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX–XX amžiuose, gyventojų skaičiaus augimo rodiklis buvo maždaug nuo 0,7% iki 0,8%, maždaug kas 90 metų dvigubai didėjantis. XX amžiui einant į pabaigą, augimo rodiklis buvo nukritęs žemiau 0,7% atžymos (XX a. 9 dešimt. – 0,64%, XX a. 10 dešimt. – 0,65%). XXI amžiaus pradžioje rodiklis šiek tiek pakilo (2000–2006 metais – 0,69%) daugiausia dėl imigracijos. 2007 metais gyventojų skaičius augo daug didesnių tempu, rodiklis siekė 1,1%, ir tai vėl daugiausiai sietina su imigracija.

  • Gimstamumas: 10,4 gimimų/1000 gyventojų (2000 metais)
  • Mirtingumas: 8,75 mirčių/1,000 gyventojų (2000 metais)
  • Bendras emigracijos rodiklis: 1,38 emigrantas/1,000 gyventojų (2000 metais)
  • Naujagimių mirtingumas: 4,53 mirčių/1,000 naujagimių (2000 metais)

Bendras vaisingumo rodiklis:

  • 1,46 gimusių vaikų/moteriai (iš viso)
  • 1,33 gimusių vaikų/šveicarei
  • 1,86 gimusių vaikų/ne šveicarei

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 metų amžiaus stuktūra. Mėlyna linija rodo bendrą gyventojų skaičių tūkstančiais, žalia linija rodo Šveicarijos piliečių skaičių tūkstančiais, raudona linija rodo užsieniečių gyventojų skaičių tūkstančiais.
Amžius Iš viso (tūkts.) Procentai Šveicarai (tūkst.) užsieniečiai (tūkst.)
0-10 838,4 11,0 % 633,6 202,3
11-20 879,6 11,6 % 712,0 172,2
21-30 926,8 12,2 % 674,0 272,7
31-40 1 136,8 15,0 % 782,9 342,7
41-50 1 197,4 15,8 % 942,1 282,4
51-60 970,1 12,8 % 814,9 164,1
61-70 740,8 9,8 % 661,5 102,4
71-80 515,0 6,8 % 473,2 47,9
81-90 258,2 3,4 % 252,6 13,5
91+ 45,6 0,6 % 44,4 1,9

Gyventojų skaičiui mažėjant, didėja pagyvenusių žmonių skaičius. 2006 metų liepą Šveicarijos federalinis statistikos biuras paskelbė projekciją, kuria apskaičiuota, kad iki 2050 metų, vienas iš trijų suaugusių šveicarų bus pensinio amžiaus žmogus (tuo tarpu 2005 metais vienas iš penkių šveicarų buvo pensinio amžiaus). Yra numatyta, kad gyventojų skaičiaus augimas sustos 2036 metais ties 8,1 milijono gyventojų, o 2050 metais šiek tiek nukris iki 8 milijonų gyventojų.

Numatomos amžiaus grupės 2050 metams:

  • 0-20 metų amžiaus – 1,4 milijono gyventojų (18%)
  • 20-64 metų amžiaus – 4,4 milijono gyventojų (55%)
  • 60 ir vyresnio amžiaus – 2,2 milijono gyventojų (27%)

Lyčių santykis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amžius Vyrų (tūkstančių) Moterų (tūkstančių) Santykis (vyrų/moterų)
Gimstant 38,1 36,2 1,05
0-15 651,8 615,6 1,06
16-64 2 551,0 2 530,0 1,01
65+ 524,3 720,9 0,73
Iš viso 3 727,0 3 866,5 0,96

Vidutinė gyvenimo trukmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal federalinės valdžios 2007 metais pateiktą statistiką, vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 79,4 metų, o moterų – 84,2 metai. Bendra visų gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė yra 81,8 metų.

Tautybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Registruotų užsieniečių skaičius 1970 metais buvo 1 001 887 (16,17%). Šis skaičius sumažėjo iki 904 337 (14,34%) 1979 metais, ir nuo to laiko gan sparčiai padidėjo. Skaičius pasiekė 20% atžymą 2001 metais ir pakilo iki 1 524 663 (20,56%) 2004 metais. Tokiu būdu Šveicarijos piliečių skaičius tais metais pasiekė 5,9 milijono.

2007 metais 1,45 milijonų užsieniečių (85,4% visų užsieniečių, arba 19,1% visų Šveicarijos gyventojų) turėjo Europos šalių pilietybes (italų – 295 507; vokiečių – 224 324; Serbijos ir Juodkalnijos Serbijos ir Juodkalnijos piliečių – 196 078; portugalų – 193 299; prancūzų – 83 129; turkų – 75 382; ispanų – 66 519; makedoniečių – 60 509; bosnių 41 654; kroatų 38 144; austrų 36 155; britų – 32 207). 109 113 gyventojų buvo iš Azijos šalių, 69 010 iš Amerikos žemynų, 66 599 iš Afrikos, 3 777 iš Okeanijos šalių.

2004 metais 35 700 žmonių įgijo Šveicarijos pilietybę pagal Šveicarijos pilietybės įstatymą, tai yra šiek tiek daugiau nei prieš metus (35 424), ir 4 kartus daugiau nei 1990 metais (8 658). Trečdalis visų gavusių pilietybę įstatymų numatyta tvarka yra iš šalių, atskilusių nuo buvusios Jugoslavijos: 7 900 iš Serbijos ir Juodkalnijos (dabar atskiros valstybės), 2 400 iš Bosnijos ir Hercegovinos, 2 000 iš Makedonijos, 1 600 iš Kroatijos. 4 200 buvo iš Italijos, 3 600 iš Turkijos, 1 600 iš Šri Lankos, 1 200 iš Portugalijos ir 1 200 iš Prancūzijos.

Per pastaruosius dešimtmečius daug portugalų ir ukrainiečių įkūrė dideles imigrantų bendruomenes šalyje. Tamilų pabėgėliai, bėgantys nuo karo Šri Lankoje, sudaro didžiausią imigrantų iš Azijos dalį. Etninių albanų ir kitų buvusios Jugoslavijos piliečių skaičius šalyje ir toliau auga. Šveicarija yra antra pagal dydį Europos šalis pagal priimtų Irako pabėgėlių skaičių, bet užima tik ketvirtą vietą (po Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Švedijos) pagal irakiečių, apsigyvenusių šioje šalyje, skaičių.

2004 metais 623 100 Šveicarijos piliečių (8,9 %) gyveno užsienyje, daugiausiai Prancūzijoje (166 200), JAV (71 400) ir Vokietijoje (70 500).

Religinio dominavimo pasiskirstymas Šveicarijoje 2008 metais ( protestantai , katalikai )

Imigracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Registruotų užsieniečių skaičius pagal šalis 2018 m.:[1]

Vieta Tautybė Gyventojų
1 Europos SąjungaItalijos vėliava Italija 319,313
2 Europos SąjungaVokietijos vėliava Vokietija 306,188
3 Europos SąjungaPortugalijos vėliava Portugalija 263,331
4 Europos SąjungaPrancūzijos vėliava Prancūzija 134,844
5 Kosovo vėliava Kosovas 111,826
6 Europos SąjungaIspanijos vėliava Ispanija 83,657
7 Turkijos vėliava Turkija 67,804
8 Šiaurės Makedonijos vėliava Šiaurės Makedonija 66,629
9 Serbijos vėliava Serbija 64,944
10 Europos SąjungaAustrijos vėliava Austrija 42,964
11 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 41,365
12 Eritrėjos vėliava Eritrėja 37,992
13 Europos SąjungaLenkijos vėliava Lenkija 31,624
14 Bosnijos ir Hercegovinos vėliava Bosnija ir Hercegovina 29,975
15 Šri Lankos vėliava Šri Lanka 28,950
16 Europos SąjungaKroatijos vėliava Kroatija 28,227
17 Europos SąjungaVengrijos vėliava Vengrija 22,634
18 Brazilijos vėliava Brazilija 21,278
19 Europos SąjungaNyderlandų vėliava Nyderlandai 20,974
20 Sirijos vėliava Sirija 20,063
21 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 19,439
22 Kinijos vėliava Kinija 18,944
23 Europos SąjungaSlovakijos vėliava Slovakija 16,958
24 Europos SąjungaRumunijos vėliava Rumunija 16,870
25 Afganistano vėliava Afganistanas 16,738
26 Rusijos vėliava Rusija 15,773
27 Indijos vėliava Indija 14,948
28 Europos SąjungaGraikijos vėliava Graikija 14,439
29 Europos SąjungaBelgijos vėliava Belgija 13,474
30 Europos SąjungaBulgarijos vėliava Bulgarija 10,054

Religijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2000 m. 5,78 milijonų gyventojų (79,2%; palyginti su 93,8% 1980 metais) buvo krikščionys (Romos katalikų 41,8%, protestantų 35,3%, stačiatikių 1,8%). 809 800 (11,1%; palyginti su 3,8% 1980 metais) buvo be jokių religinių įsitikinimų (ateistai). 310 800 (4,3%; palyginti su 0,9% 1980 metais) buvo musulmonai. 17 900 (0,2%) buvo žydai.

Pasak 2005 metų Eurobarometer apklausos, 48% Šveicarijos gyventojų tiki į Dievą, 39% tiki tam tikra dvasine ar gyvenimo jėga ir 9% yra ateistai. Likę 4% į klausimą neatsakė.

Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės kalbos Šveicarijoje:
Vokiečių (63,7%),
Prancūzų (20,4%),
Italų (6,5%),
Retoromanų (0,5%)

Pagal 2000 m. gyventojų surašymą gyventojai pagal gimtąją kalbą pasiskirstę taip:

Raštingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beveik visi Šveicarai yra raštingi. 2002 mokslo metais 13 Šveicarijos aukštųjų mokymosi institucijų priėmė mokytis 99 600 studentų. Apie 25% suaugusiųjų gyventojų turi aukštojo mokslo diplomus. Pagal 2003 metų duomenis, 99% vyresnių nei 15 metų amžiaus Šveicarijos gyventojų galėjo skaityti ir rašyti identišku abiem lytims lygiu.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Alpių lietuviai (sud. Janina Irena Survilaitė). – V.: Solidarity, 2005. – 200 p.: iliustr. – ISBN 9955-552-06-9
  1. https://www.bfs.admin.ch/bfs/de/home/statistiken/bevoelkerung/migration-integration/auslaendische-bevoelkerung.assetdetail.5866926.html