Šveicariškas vynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vynuogynai Sione
Vynuogynai prie Ženevos ežero

Šveicariškas vynas – vynas, gaminamas Šveicarijoje iš Šveicarijoje augintų vynuogių.

Šveicarijoje vyno gamybai skirti vynuogynai užima beveik 15 000 hektarų, išsidėstę daugiausia šalies vakariniuose ir pietiniuose kantonuose:

Baltosios vynuogių veislės užima 42 % šalies vynuogynų ploto, o raudonosios – 58 %.

Šveicarijos Federalinio žemės ūkio biuro duomenimis[1] 2009 m. Šveicarijoje pagaminta virš 1,1 mln. hektolitrų vyno (527 000 hl baltojo, 587 000 hl raudonojo).

Beveik visa Šveicarijos vyno produkcija suvartojama šalies viduje.[2] Tik mažiau kaip 2% vyno produkcijos eksportuojama (daugiausia į Vokietiją). Pagal vyno suvartojamą vienam asmeniui Šveicarija įeina daugiausia vyno išgeriančių šalių dešimtuką.[2] Pvz., 1983 m. importavo 2/3 suvartojamo vyno. Tame tarpe vyno Beaujolais įvežė daugiau, nei JAV.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyno gamybos ir vynuogininkystės tradicijos Šveicarijoje senos, mažiausiai siekia romėnų laikus.

Pirmasis butelis, pagamintas iš keramikos, buvo aptiktas Valė kantone, netoli Sembrancher, keltų laikų moters kape (II a.pr.m.e.). Įrašas ant butelio rodo, kad butelyje buvo vynas. Apie 150 m.pr.m.e. (keltų laikai) dabartinio Valė teritorijoje žmonės mirusiesiems į kapus dėdavo vyno ir tikriausiai gėrė tokį vyną. Po šimtmečio pasirodė romėnų amforos.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi Šveicarijos vyno regionai pažymėti rudai.

Šveicariško vyno etiketėse turi būti nurodyta, kurios vietovėje jis pagamintas.[4]

Šveicarijos vyno regionai yra:

Vynuogių veislės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raudonosios vynuogės Graubiundeno kantone.
„Chasselas“ vynuogės Valė kantone.

Dvi plačiausiai Šveicarijoje auginamos vynuogių veislės yra raudonosios „Pinot noir“ (apie 30 % vynuogynų) ir baltosios „Chasselas“ (apie 27 %). Šalyje auginamos įvairių veislių vynuogės, daug jų yra vietinės kilmės ar vietinės atmainos. Plotuose, didesniuose nei bent 1 ha auginama apie 90 vynuogių veislių.

Šveicarijoje įprastinės vynuogių veislės (2009 m.), auginamos plotuose, didesniuose nei 50 ha[1]
Veislė spalva sinonimai plotas (%) plota (ha)
1. Pinot noir raudonos Blauburgunder 29,7 % 4 402
2. Chasselas baltos Gutedel 27,1 % 4 013
3. Gamay raudonos 10,2 % 1 514
4. Merlot raudonos 6,9 % 1 028
5. Müller-Thurgau baltos 3,3 % 493
6. Gamaret raudonos 2,6 % 380
7. Chardonnay baltos 2,2 % 321
8. Sylvaner baltos Rhin 1,6 % 241
9. Pinot gris baltos Malvoisie 1,5 % 216
10. Garanoir raudonos 1,4 % 203
11. Syrah raudonos 1,2 % 181
12. Petite Arvine baltos 1,0 % 154
13. Sauvignon blanc baltos 0,9 % 134
14. Humagne rouge raudonos 0,9 % 128
15. Cornalin raudonos Landroter 0,8 % 116
16. Diolinoir raudonos 0,8 % 112
17. Pinot blanc baltos 0,7 % 105
18. Savagnin blanc baltos Helda 0,6 % 83
19. Cabernet Sauvignon raudonos 0,4 % 63
20. Cabernet Franc raudonos 0,4 % 54
Viso baltųjų veislių 57,9 % 6 245
Viso raudonųjų veislių 42,1 % 8 574
Visuminė suma 100,0 % 14 820

Kitų vynuogių mažinama gerokai mažiau, Pvz., „Muscat bleu“, irgi auginamos komercinei vyndarystei, 2009 m. užėmė tik 3 ha plotą.[6]

Vyno stiliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šveicarijoje sukurti ne vienas vynas, gaminamas iš unikalių vynuogių, kurios retai auginamos ne Šveicarijoje. Pvz.:

  • Vin des glaciers – chereso stiliaus vynas, kurį gaminant naudojama solera vyno laikymo sistema maumedžio ar ąžuolo medienos statinėse, kuomet subrendęs vynas nebūna visiškai išpilamas iš statinių, o ant viršaus pilamas naujo derliaus vynas.[7] Šie vynai daugiausia gaminami iš šveicariškos vynuogių veislės „Rèze“, auginamos Valė kantone.[8]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Office fédéral de l’agriculture OFAG: Das Weinjahr 2009 / L’année d’viticole 2009
  2. 2,0 2,1 (2008-12-30) The Business of Wine: An Encyclopedia: An Encyclopedia. ABC-CLIO, 234–. ISBN 9780313354014. Tikrinta 7 May 2013.
  3. McPhee, John. "La Place de la Concorde Suisse-I", The New Yorker, 1983-10-31, pp. 50. Nuoroda tikrinta 22 July 2013.
  4. (2011-03-08) About Wine. Cengage Learning, 367–. ISBN 9781439056509.
  5. (2011-03-03) Wine For Dummies. John Wiley & Sons, 203–. ISBN 9781118050712. Tikrinta 7 May 2013.
  6. J. Robinson, J. Harding and J. Vouillamoz Wine Grapes – A complete guide to 1,368 vine varieties, including their origins and flavours pg 687 Allen Lane 2012 ISBN 978-1-846-14446-2
  7. My Switzerland Vin des glaciers – Le „sherry“ du Valais Official Switzerland Tourism Site. Accessed: August 18th, 2012
  8. J. Robinson Jancis Robinson’s Guide to Wine Grapes pg 152 Oxford University Press 1996 ISBN 0198600984