Šv. Marko brolija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šv. Marko brolijos herbas

Šv. Marko brolija, Markso broliai (vok. Marxbrüder, iš vok. Bruder 'brolis') – svarbiausia XVI a. fechtuotojų organizacija Vokietijoje.

Įkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolija buvo įkurta XV a. Tiksli jos įkūrimo data nėra žinoma. Manoma, kad Hansas Talhoferis galėjo būti vienu pirmųjų brolijos narių ar net vienu iš įkūrėjų (tai aiškinama tuo, kad herbe, nupieštame jo 1459 m. rankraštyje, yra šv. Marko liūtas).

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolija kasmet susitikdavo Frankfurte, kur jie išsirinkdavo brolijos kapitoną (vok. Hauptmann). 1487 m. Frydrichas III jiems suteikė monopoliją vadintis „ilgojo kalavijo meistrais“ (Meister des langen Schwerts), taip jie tapo fechtuotųjų gildija. Titulas buvo svarbus landsknechtams, kadangi pripažintas „ilgojo kalavijo meistras“, gebąs kautis cvaihenderiu (Zweihänder), gaudavo dukart didesnę algą negu paprastas kareivis.

Pirmuosiuose broliją mininčiuose šaltiniuose brolija buvo vadinta Mūsų mielosios ponios skaisčiosios Mergelės Marijos ir Švento ir karingojo dangiško kunigaikščio Švento Marko brolija (Bruderschafft Unserere lieben frawen und der reynen Jungfrawen Marien vnd des Heiligen vnd gewaltsamen Hyemelfursten sanct Marcen). Pripažinus Frydrichui III brolija paprastai vadinta Markso broliais (Marxbrüder), ar Švento Mar(k)o brolija (Bruderschaft des heiligen Marren, Bruderschaft des St. Marco).

Medžio raižiniai (dalis jų daryti Albrechto Diurerio), kiti šaltiniai rodo, kad šv. Marko brolijoje mokė kautis rapyra, cvaihenderiu, dusaku, ietimi, kvotestafu, paprastu kalaviju. Dusakas buvo pagrindinis mokomasis ginklas, kurį naudojo išmokyti kautis vienašmeniais geležtiniais ginklais, tokiais kaip falčionas, grosmeseris.

Kita fechtuotųjų brolija buvo Federfechter, 1570 m. įkurta Prahoje. Šią broliją 1575 m. pripažino Frankfurtas, nors šv. Marko brolija tam prieštaravo. Nuo 1607 m. abi brolijos ėmė turėti vienodas privilegijas, kadangi tais metais Federfechter gavo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Rudolfo II privilegijos raštą.

Trečia fechtuotųjų organizacija buvo Šv. Luko brolija (Lukasbrüder). Ši nebuvo oficialiai pripažinta ir galbūt buvo panašesnė į mušeikų bendruomenę, negu į tikrą gildiją.

XVI a. svarbiausi kovos menų centrai Vokietijoje buvo Frankfurtas prie Maino, Augsburgas ir Niurnbergas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]