San Carlo alle Quattro Fontane

41°54′6.6″ š. pl. 12°29′26.7″ r. ilg. / 41.901833°š. pl. 12.490750°r. ilg. / 41.901833; 12.490750

Šv. Karolio prie keturių fontanų bažnyčia (it. San Carlo alle Quattro Fontane) – Romos bažnyčia, kuri pastatyta 1638−1641 m. laikotarpyje pagal Frančesko Borominio projektą. Tai pirmasis Borominio savarankiškas kūrinys, kuris jį išgarsino, ir vienas garsiausių Europos baroko architektūros statinių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčią 1634 m. užsakė Ispanijos trinitorių vienuoliai. Tai buvo pirmasis savarankiškas Frančesko Borominio projektas, kurį jis labai vertino, todėl darbus atliko vienuoliams nemokamai. Bažnyčia yra dedikuota Šv. Karoliui Boromėjui (1538−1584), kuris tuo metu buvo vienas naujausių katalikų bažnyčios šventųjų. Dėl savo mažumo bažnyčia Romoje vadinama mažybine forma San Carlino. Statybos daugiausia vyko 1638−1641 m. laikotarpiu. Vėliau bažnyčios statybos buvo pertraukiamos dėl lėšų trūkumo, fasadas baigtas tik 1677 m.

Dėl labai nepatogios ir ankštos vietos bažnyčia yra labai neįprasto išplanavimo, kuriame galima atpažinti graikišką kryžių su ovalo formomis. Bažnyčios kupolas yra ovalo formos, kurio vidinės pusės dekoras paremtas ankstyvųjų krikščionių bažnyčiose naudotais dekoraciniais elementais. Bažnyčios kompozicinėje struktūroje dominuoja trikampio forma, kas galbūt yra aliuzija į Šv. Trejybę. Bažnyčios pavadinimas yra susijęs su jos pastatymo vieta, kuri yra prie gatvių susikirtimo, kuriame pastatyti keturi fontanai. Prie bažnyčios yra mažas vienuolyno kluatras.